Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Unregister user » Misteret qe fshihen brenda nesh

Misteret qe fshihen brenda nesh

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

Shkencėtarėt kanė copėzuar atomin, kanė ēuar njeriun nė Hėnė dhe madje kanė gjetur edhe sekretet pėrbėrėse tė ADN-sė. Kjo sa pėr tė pėrmendur disa nga zbulimet mė tė mėdha, ndėrkohė qė shumė tė tjera mbeten mister. Ndėr kėto mistere renditen edhe 8 sekrete tė sjelljes dhe tipareve njerėzore qė nuk janė zbėrthyer ende plotėsisht
Revista “New Scientist” ka hartuar njė listė tė disa prej sjelljeve dhe reagimeve tė pėrditshme njerėzore, tė cilat vazhdojnė tė mbeten njė mister pėr shkencėtarėt, pavarėsisht tentativave tė tyre tė vazhdueshme pėr t’i zbėrthyer. Nė kėtė kategori mund tė fusim arsyet qė na bėjnė tė puthim, tė skuqemi nga turpi, apo tė kapim hundėn e veshin kur jemi nė siklet. Bėhet fjalė pėr sjellje shumė njerėzore, tė pėrditshme dhe krejt normale, por qė kanė mbetur njė mister. Ajo ēka ėshtė interesante, ėshtė fakti se tė tilla veprime e reagime janė tė shumta dhe enigmatike njėherazi. Kėto gjeste, edhe pse mund tė duken shumė tė thjeshta, janė tė vėshtira pėr sa i pėrket gjetjes sė shkaqeve e rrėnjėve tė tyre. Ja disa prej teorive qė mundohen tė japin njė shpjegim i cili mbetet i hapur pėr diskutim, pėr sugjerim dhe ndryshim.

Skuqja nga turpi

Charls Darvin u pėrpoq qė tė shpjegonte se pėrse pėr shkak tė evolucionit ne pėrjetojmė njė skuqje tė beftė tė fytyrės kur jemi duke thėnė gėnjeshtra, ēka ėshtė njė shenjė paralajmėruese edhe pėr bashkėfolėsin. Megjithatė, disa janė tė mendimit se njė reagim i tillė i organizmit ka tė bėjė me uljen e tensionit apo krijimin e njė situate intime pėrmes shfaqjes sė njė shenje qė pėrfaqėson dobėsi.

E qeshura

Kur ne qeshim, gjėndra tė posaēme lėshojnė hormonin e endorfinės, qė pėrmirėson dukshėm humorin, ēka na bėn tė mendojmė se sa e rėndėsishme ėshtė e qeshura pėr mirėqenien tonė. Por sipas njė studimi tė fundit, njerėzit qeshin mė shumė nga fjalėt apo situatat banale, sesa nga humori inteligjent apo barsoletat.

Puthja

Shpjegimi pėr puthjen nuk ka gjasa qė tė niset nga fusha gjenetike, sepse jo tė gjitha shoqėritė njerėzore e njohin dhe e pėrdorin kėtė akt. Sipas disa teorive, puthja ka tė bėjė nga kujtimet e hershme qė kemi nga tė ushqyerit me gji. Sipas disa fakteve historike, njerėzit e lashtė i ushqenin fėmijėt e vegjėl me ushqimin qė fillimisht e pėrtypnin me gojėn e tyre dhe pastaj ua kalonin tė vegjėlve. Kjo e forconte shumė lidhjen prind-fėmijė.

Ėndėrrimi

Sipas teorisė sė Frojdit pėr shpjegimin e prejardhjes dhe domethėnies sė ėndrrave, kėto tė fundit janė shprehje e nėnndėrgjegjes sonė, dėshirave tė fshehta e tė shtypura. Por kjo teori sė fundmi ėshtė hedhur pjesėrisht poshtė. Sipas disa teorive tė tjera, ėndrrat na ndihmojnė qė tė pėrpunojmė emocionet, por ndėrkohė ka mbetur e pashpjegueshme arsyeja se pėrse shohim ėndrra me vizione e pamje tė ēuditshme.

Kruajtja e hundės

Ėshtė njė zakon aspak i mirė, por shumė i pėrhapur, fatkeqėsisht. Sipas statistikave, shumica e njerėzve e bėn kėtė veprim mė shumė se katėr herė nė ditė. Pėr kėtė veprim nuk ka asnjė shpjegim, por sipas disave ai mund tė ndihmojė nė nxitjen e sistemit imunitar.

Adoleshenca

Asnjė qenie tjetėr, pėrveē njeriut, nuk e ka periudhėn e adoleshencės: ato vitet e vėshtira e me shumė shpėrthime tė papritura qė ndajnė fėmijėrinė nga rinia. Sipas njė shpjegimi, kjo periudhė disavjeēare i jep mundėsi trurit qė tė riorganizohet pėr tė funksionuar ndryshe nga sa ka funksionuar nė fėmijėri, ose sipas njė tjetėr shpjegimi, ajo ėshtė njė periudhė eksperimentale pėr shumė gjeste e veprime, para kalimit nė moshėn mė tė sigurt e tė ekuilibruar tė rinisė sė hershme.

Altruizmi

Dhėnia e gjėrave pa pasur ndonjė qėllim fitimprurės ėshtė njė veprim shumė i pakuptimtė nga pikėpamja evolutive. Por ėshtė njė nga gjėrat mė tė bukura e vlerat mė tė mėdha tė qenies njerėzore qė i jep mė shumė kėnaqėsi atij qė dhuron, sesa atij qė pėrfiton prej dhuratės.

Qimet e trupit

Kafshėt i kanė nė sasi shumė mė tė mėdha. Pėr sa u pėrket njerėzve, ato deri tani dihet se kanė funksion mbrojtjen, mbajtjen ngrohtė dhe ruajtjen e disa organeve tė brishta

View user profile http://www.forumijone.net
Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

No Comment.

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum