Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Unregister user » Psikologjia e aplikuar ...

Psikologjia e aplikuar ...

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

Psikologėt kanė interesim tė shprehur tė pėrbashkėt pėr sjelljen, por mund tė
dallohen shumė mes veti.

Disa psikologė nė radhė tė parė janė tė angazhuar nė hulumtime themelore (qė ndonjėherė quhen bazike ose teorike apo hulumtime tė pastra).

Hulumtimet themelore nuk kanė aplikim tė drejtpėrdrejtė nė problemet personale
ose shoqėrore, prandaj pėr kėtė arsye konsiderohen hulumtime qė kanė vetveten pėr
qėllim.

Psikologėt e tjerė merren me hulumtime aplikative, qė i dedikohen kėrkimit tė zgjidhjeve pėr problemet specifike personale ose shoqėrore. Megjithėse hulumtimet themelore nxiten nga kurreshtja dhe dėshira pėr dije dhe mirėkuptim, hulumtimet e sotme themelore shpeshherė pėrmirėsojnė mėnyrėn e nesėrme tė jetesės.

Pėr shembull, hulumtimet themelore tė tė mėsuarit dhe tė motivimit tė kryera ndaj kafshėve nė fillim tė kėtij shekulli kanė gjetur njė aplikim tė gjerė nė sistemet e sotme shkollore. Hulumtimet themelore tė veprimit tė sistemit nervor i kanė zgjeruar njohuritė mbi ērregullimet siē janė epilepsia, sėmundja e Parkinsonit, sėmundja e Alzheimerit.

Shumė psikologė nuk janė inkuadruar nė kurrfarė hulumtimesh. Nė vend tė kėsaj, ata aplikojnė njohuritė psikologjike qė t'ju ndihmojnė njerėzve tė ndryshojnė sjelljen e vet nė mėnyrė qė tė mund t'i arrijnė nė mėnyrė mė tė efektshme qėllimet e veta.

Psikologė tė shumtė merren kryesisht me mėsim. Ata i zgjerojnė njohuritė psikologjike
nė klasė, seminare dhe punishte tė ndryshme.

Mirėpo, tė shumtė janė psikologėt e inkuadruar nė tė gjitha kėto aktivitete: hulumtim, kėshillim dhe mėsim. Pėr shembull, profesorėt e psikologjisė zakonisht zbatojnė hulumtime tė pastra ose tė aplikuara, u japin kėshilla klientėve individualė ose industrialė dhe i mėsojnė.

Psikologėt klinikė dhe psikologėt kėshillėdhėnės

Psikologėt klinikė u ndihmojnė njerėzve qė kanė probleme psikologjike nė
pėrshtatjen ndaj kėrkesave jetėsore. Problemet e klientėve mund tė shkojnė nga ankthi
dhe depresioni, vėshtirėsitė nė jetėn seksuale e deri te humbja e qėllimeve jetėsore.
Psikologėt klinikė i vlerėsojnė problemet me anė tė intervistave strukturore dhe tė
testeve psikologjike. U ndihmojnė klientėve tė vet nė zgjidhjen e problemeve tė tyre dhe
nė ndryshimin e sjelljes sė papėrshtatshme me aplikimin e psikoterapisė dhe tė
terapisė biheviorale.

Psikologėt shkollorė dhe arsimorė

Psikologėt shkollorė janė tė punėsuar nė sistemin shkollor dhe u ndihmojnė
atyre qė kanė tė bėjnė me problemet qė e pengojnė tė mėsuarit. Problemet e tilla
pėrfshijnė problemet sociale dhe familjare, problemet emocionale dhe vėshtėrsitė
specifike tė tė mėsuarit. Psikologu shkollor i konstaton problemet e nxėnėsve me anė tė
intervistės me mėsuesit, prindėrit dhe vetė nxėnėsit.

Psikologėt zhvillimor

Psikologėt zhvillimor i studiojnė ndryshimet - trupore, emocionale, kognitive dhe
sociale - qė ndodhin gjatė tėrė jetės. Ata pėrpiqen tė veēojnė ndikimin relativ tė
trashėgimisė (natyrės) nga rrethina (edukimi) nė zhvillim. Psikologėt zhvillimor zbatojnė
hulumtime mbi ndikimin e pėrdorimit tė drogės nga ana e nėnės nė embrion,
pėrfundimet e formave tė ndryshme tė edukimit tė fėmijėve, njohuritė e fėmijėve mbi
hapėsirėn dhe kohėn, konfliktet e adoleshentėve, pėrshtatjen e njerėzve mė tė moshuar.

Psikologėt qė merren me personalitetin dhe psikologėt socialė

Psikologėt qė merren me personalitetin e njeriut pėrpiqen t'i caktojnė tiparet
njerėzore; tė pėrcaktojnė se ēka ndikon nė proceset mendore tė njeriut, ndjenjat dhe
sjelljet, si dhe t'i sqarojnė ērregullimet psikologjike. Ata merren sidomos me problemet e
njeriut sikur janė ankthi dhe agresioni, si dhe me ēėshtjet e roleve gjinore.

Psikologėt socialė nė rend tė parė orientohen nė natyrėn dhe nė shkaqet e tė menduarit dhe tė ndjenjave tė individėve dhe nė sjelljen e tyre nė situatat sociale. Psikologėt qė studiojnė personalitetin pėrpiqen qė brenda personit t'i gjejnė disa interpretime tė sjelljes, kurse psikologėt socialė orientohen nė ndikimet shoqėrore ose tė jashtme. Nė sjellje veprojnė edhe ndikimet e brendshme dhe tė jashtme.

Psikologėt industrialė

Psikologėt industrialė janė tė orientuar nė raportet midis njeriut dhe punės. Psikologėt e organizatave studiojnė sjelljen e njerėzve nė organizata siē janė ndėrmarrjet e ndryshme. Mirėpo, shumė psikologė janė tė arsimuar pėr tė dy fushat.

Psikologėt industrialė dhe ata tė organizatave janė tė punėsuar nė organizatat afariste me detyrė qė t'i pėrmirėsojnė kushtet e punės, tė shtojnė produktivitetin dhe - nėse kanė arsimim pėr kėshillime - punojnė me tė punėsuarit qė kanė probleme nė punė. Ndihmojnė gjatė punėsimit, arsimimit dhe pėrparimit.

View user profile http://www.forumijone.net
Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

No Comment.

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum