Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Unregister user » Historia e vėrtetė e krishtlindjeve

Historia e vėrtetė e krishtlindjeve

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

Krishtlindjet kanė patur njė histori tė gjatė dhe tė shumėllojshme. Janė festuar nėpėr shekuj nga popuj tė ndryshėm, nė kohėra tė ndryshme, nė vende tė ndryshme dhe nė mėnyra shumė tė ndryshme.



Mesi i dimrit ka qenė prej kohėsh njė kohė pėr tė festuar nė tė gjithė botėn. Shumė shekuj pėrpara mbėrritjes sė njeriut me emrin Jezu Krisht, evropianėt e hershėm festonin dritėn dhe lindjen nė ditėt mė tė errėta tė dimrit. Shumė njerėz ngazėlleheshin dhe gėzonin gjatė solstikut dimėror, atėherė kur mė tė keqen e dimrit e kishin lėnė tashmė pas dhe kur prisnin tanimė ditė mė tė gjata dhe mė shumė orė me dritėn e diellit.

Nė Skandinavi, norvegjezėt festonin Julin qė nga 21 dhjetori, solstiku dimėror deri nė fund tė janarit. Duke vlerėsuar rikthimin e diellit, etėr dhe bij sillnin nė shtėpi trungje tė mėdhenj, tė cilėve mė pas u vinin flakėn. Njerėzit festonin deri kur trungu digjej plotėsisht, gjė qė mund tė kėrkonte deri 12 ditė. Norvegjezėt besonin se ēdo shkėndijė prej zjarrit pėrfaqėsonte njė gic apo viē tė ri qė do tė lindte vitin e ardhshėm.

Fundi i dhjetorit ishte koha e pėrsosur pėr festime nė shumė zona tė Evropės. Nė atė kohė tė vitit, shumica e bagėtive thereshin, kėshtu qė do tė duhej tė ushqeheshin gjatė dimrit. Pėr shumėkėnd, ishte e vetmja kohė e vitit kur kishin bollėk me mish tė freskėt. Veē kėsaj, pjesa mė e madhe e verės dhe birrės qė bėhej gjatė vitit mė nė fund fermentohej dhe ishte e gatshme pėr t'u pirė.

Nė Gjermani, njerėzit nderonin perėndinė pagane Oden gjatė pushimeve tė mesit tė dimrit. Gjermanėt ishin tė tmerruar prej Odenit, teksa besonin se ai fluturonte natėn nėpėr qiell pėr tė vėzhguar njerėzit e tij dhe mė pas vendoste se kush do tė kish begati dhe kush do tė zhdukej. Pėr shkak tė pranisė sė tij, shumė njerėz zgjidhnin tė qėndronin brenda.

Saturnalia

Nė Romė, aty ku dimri nuk ishte aq i egėr, festohej Saturnalia - njė ditėpushimi nė nderim tė Saturnit, perėndisė sė bujqėsisė. Duke filluar nga java e solstikut dimėror dhe duke vazhduar pėr njė muaj, Saturnalia ishte njė kohė hedoniste, kur kish me bollėk ushqime dhe pije dhe kur rendi normal shoqėror romak pėrmbysej. Pėr njė muaj, skllevėrit bėheshin zotėr. Fshatarėt merrnin komandėn e qytetit. Bizneset dhe shkollat mbylleshin me qėllim qė tė gjithė tė argėtoheshin.

Gjithashtu, nė kohėn e solstikut dimėror, romakėt festonin gjithashtu Juvenalian, njė festė ku nderoheshin fėmijėt e Romės. Veē kėsaj, pjestarė tė klasave tė larta shpesh herė festonin ditėlindjen e Mithrės, perėndia e diellit tė papushtueshėm, nė 25 dhjetor. Besohej se Mithra, njė perėndi-fėmijė, kish lindur nga njė shkėmb. Pėr disa romakė, ditėlindja e Mithrės ishte mė e shenjta ditė e vitit.

Nė vitet e parė tė krishtėrimit, Pashkėt ishin festa kryesore; ditėlindja e Jezusit nuk festohej. Nė shekullin IV, njerėz tė Kishės vendosėn tė caktojnė si ditė feste lindjen e Krishtit. Fatkeqėsisht, Bibla nuk e pėrmend ditėn e lindjes sė tij, njė fakt qė puritanėt e pėrdorėn mė vonė pėr tė hedhur poshtė ligjshmėrinė e festimeve.

Ndonėse disa prova tregojnė se ai mund tė ketė lindur nė pranverė (pėrse barinjtė do tė ishin duke kullotur bagėtitė nė mesin e dimrit?), papa Juliusi i zgjodhi 25 dhjetorin. Besohet gjerėsisht se Kisha e zgjodhi kėtė datė nė njė pėrpjekje pėr tė adoptuar dhe pėrthithur traditat e festivalit pagan tė Saturnalias.

E quajtur fillimisht Festa e Lindjes, kjo traditė u pėrhap nė Egjipt nė 432 dhe nė Angli nė fundin e shekullit VI. Deri nė fundin e shekullit VIII, festimi i Krishtlindjeve ishte pėrhapur deri nė Skandinavi. Sot, nė kishat ortodokse greke dhe ruse, Krishtlindjet festohen 13 ditė pas 25 dhjetorit, qė njjihet edhe si Dita e Pagėzimit tė Tri Mbretėrve. Besohet se kjo ėshtė dita kur tre njerėzit e menēur gjetėn Jezusin nė Grazhd.

Duke vendosur Krishtlindjet nė tė njėjtėn ditė me festivalet tradicionalė tė solstikut dimėror, liderėt e Kishės rritėn shanset qė krishtlindjet do tė pėrqafoheshin lehtė, por hoqėn dorė nga mundėsia pėr tė diktuar se si do tė festoheshin. Deri nė Mesjetė, Krishtėrimi kishte zėvendėsuar nė pjesėn mė tė madhe fenė pagane.

Nė Krishtlindje, besimtarėt shkonin nė Kishė, mė pas festonin tė shfrenuar nė njė atmosferė karnavalesh. Ēdo vit, njė lypės ose student kurorėzohej "Zoti i ērregullit" dhe ata qė festonin luanin rolin e tė sunduarve. Tė varfėrit shkonin nė shtėpitė e tė pasurve dhe kėrkonin ushqimet dhe pijet e trye mė tė mirė. Nėse pronarėt nuk pėrmbushnin kėrkesėn, vizitorėt i terrorizonin me ēapkėnllėqe. Krishtlindjet u shndėrruan nė atė periudhė tė vitit kur klasat e larta i shlyenin borxhin imagjinar ose real shoqėrisė duke argėtuar qytetarėt me mė pak fat.

Krishtlindje "tė paligjshme"

Nė shekullin XVII, njė valė reformash fetare ndryshuan mėnyrėn se si Krishtlindjet festoheshin nė Evropė. Kur Oliver Kromuelli dhe forcat e tij puritane morėn kontrollin e Anglisė nė 1645, ata u betuan qė tė hiqnin qafe dekadencėn nė Angli dhe si pjesė e kėsaj pėrpjekjeje, shfuqizuan festimin e Krishtlindjeve. Me kėrkesė popullore, Karli II u rikthye nė fron dhe bashkė me tė u rikthye edhe festa popullore.

Separatistėt pelegrinė anglezė qė erdhėn nė Amerikė nė 1620 ishin edhe mė ortodoksė nė besimet e tyre puritanė se sa Kromuelli. Si rezultat, nė fillim nė Amerikė Krishtlindjet nuk ishin ditė feste. Nga viti 1659 deri nė 1681, festimi i krishtlindjeve ishte nė fakt i paligjshėm nė Boston. Ēdokush qė shfaqte frymė Krishtlindjesh gjobitej me pesė shilinga. Nė tė kundėrt, nė vendbanimin e Xhejmstaun, kapiteni Xhon Smith raportonte se Krishtlindjet festoheshin dhe kalonin pa asnjė incident.

Pas Revolucionit amerikan, traditat angleze dolėn nga moda, bashkė me festėn e krishtlindjeve.

Nė fakt, Kongresi ishte nė seancė nė 25 dhjetor 1789, Krishtlindjet e para pas Kushtetutės amerikane. Krishtlindjet u shpallėn festė federale vetėm nė 26 qershor 1870.


_________________


Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shikoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė apo OFENDIME nė kėtė forum * Mos ofendo * Ju faleminderit !


View user profile http://www.forumijone.net
Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

No Comment.

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum