Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Diskutime » Thenie » Thenie te popullit

Thenie te popullit

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

1 Thenie te popullit on Sun Apr 11, 2010 10:08 pm

E Vėrteta, e Menēura

Dinaku tė shkon ujė nėn rrogoz.

Dita e mirė, qė menatė njihet.

Dita me diell duket qė nė mėngjes.

Djathin, mirė qė e hėngri miu, po shėllirėn kush e piu.

Duhet ndarė kashta nga kokrrat.

Dy shaka bėjnė njė tė vėrtetė.

E treta e vėrteta.

Fėmija dhe budallai belbėzojnė tė vėrtetėn.

Foli derės tė dėgjojė dritarja.

Foli plakės tė dėgjojė nusja.

Fshati qė duket s’do kallauz.

Gėnjeshtra ėshtė njė plagė, dhe nė u shėroftė tė le nishan.

Gėnjeshtra nuk ka as dorė, as kėmbė, as bisht, as rrėnjė.

Gjarpėri ecėn dhe fshin gjurmėt me bisht.

Gjuha e ka rrėnjėn nė zemėr.

Po nuk e njohe hidhėrimin, nuk do tė kuptosh dhe gėzimin.

Hileqari nuk tė shef nė sy, po shef nė tokė.

Ka, qė dhe gomarin mashkull e bėjnė me barrė.

Kritika ėshtė ilaē i hidhur, po ilaē ama.

Kur dhelpra nuk arriti rrushtė, tha se janė tė thartė.

Kur fjala del nga zemra, godet nė zemėr.

Malli i prishur nuk shitet pa gėnjyer.

Me pasė bishtin ta presin, me mos e pasė ta njesin.

Mė mirė me tė hidhurat mė pėrpara e tė ėmbėlat pas.

Mos e ban penin tra. DIBĖR

Me sa ka peshk pa halė, aq ka dhe tė bukur pa fjalė.

Nuk do as mend as kalem, shif e shkruaj.

Nuk i gjenden gjarpėrit kėmbėt.

Nuk luan ferra kot.

Nuk mbulohet dielli me shoshė.

Nuk qaj se s’dua burrėn, po bėj zakonė.

Po tė lavi, tė levi dhe bishtin t’a krevi, hap sytė se tė gėnjevi.

Qeni tund bishtin pėr tė mbajtur miqėsinė.

Rena a nana e tana tė kėqijave.

S’dalin dyzet ujqėr nga njė drizė.

S’i bėn mjekra priftėrinjtė.

Siē na dinė, qofshim, siē jemi, mos qofshim.

S’mbushet thesi me gėnjeshtra.

Shakaja ėshtė gjysma e tė vėrtetės.

Ti kemi sahanėt pa kapakė.

Ustai, ustanė e njef nė zanat.

Atij i plasin sytė, e tjetri e pyet pėr vetullat.

Barku i gjerė, truri i ngushtė.

Budallai shkon tek e ngasin.

Burimi i mirė duket nė thatėsirė.

Ē’i do qeni brekėt.

Ē’ke moj zemėr qė rėnkon; koka bėn, koka pėson.

Ēobani i mirė e njeh bagėtinė me blegėrimė.

Deshi tė vej vetullat, nxorri sytė.

Deti ka ujė boll, po me u pi s’pihet.

Edhe kau ka gjuhė tė mėdha, por nuk flet dot.

E mirė edhe fuqia, por ca mė mirė urtija.

Hesapi nuk bėhet pa hanxhinė.

Gjej vendin e bėj kuvendin.

Gjuha dredhon se mendja e mėson.

Hekuri rrihet sa ėshtė i nxehtė.

Humbi sėpatėn, i rruat bishti.

Kali i mirė shton torbėn e tij.

Kalit tė mirė shtoi tagjinė.

Koha vjen pėr atė qė di ta presė.

Ku qe, asgjėkundi, ēfarė bėre, asgjė.

Kur del dielli, tė gjithė e dinė nga bie lindja.

Kur gabon i menēuri ēuditet budallai.

Lepuri nė mal, kusia nė zjarr.

Mate punėn jo me atė qė mbjell, po me atė qė korr.

Ma mirė tė kesh mend se pare.

Mendja ėshtė nė majė tė gjuhės.

Mendja e lehtė rėndon tė zonė.

Me njė gur, ti vrave dy zogj.

Mė bli nji kalė e nji shalė o baba, se kam gjet njė patkua.

Mos bėj petulla me ujė.

Mos e humb si Xhaferri simiten.

Mos fol si e ėma e zeqos nė majė tė thanės.

Mos hidh tė thatėn mbi tė njomė.

Mos prish sixhaden tė arnosh xhyben.

Mos shit qen tė blesh kėlyshė.

Mos kėrko gjilpėrėn nė kasollen e kashtės.

Mos u mbyt me njė pikė ujė.

Ndoqe fillin gjete lėmshin.

Nė luftė duhen shtatė hile njė trimėri.

Nga dy tė vėshtira, mė e lehta, mė e mira.

Nuk sheh syri po sheh mendja.

Nuk tė ngroh zjarri i kashtės.

Nuk tė thonė: “Qysh ke qenė, po qysh je”.

O djalė nė vend tė huaj, si tė bjerė daullja luaj.

Oxhaku le tė jetė i shtrembėr, tymi tė shkojė pėrpjetė.

Peshku nė det, kusija nė zjarr.

Pėr gjithė vend ka pleq me mend.

Po tė mos kishte budallenj, me kė do qeshnim.

Po pate dhen gjen edhe bari.

Prishja e shtėpisė vjen nga mend.

Kam inat po nuk kam takat.

Sa tė mbledhėsh ti rrusht, tjetri ka ngrėnė njė kosh.

S’mbartet ujė me shportė.

Si ėshtė vendi bėhet kuvendi.

S’jepet njė pelė pėr njė thelė.

S’ka varfėri i menēuri.

Shtatin pyll e mendjen fyll

Shumė lule dalin nė prill, por pakė rrojnė.

Tė bėnin mizat mjaltė, do t’i kishim qypat plot.

Thesi i zbrazėt s’qėndron nė kėmbė.

U habit pas lėngut, harroi thelat.

Vajtėm pėr lesh e dualėm tė qethur.

Vetėm budallai ėshtė i kėnaqur gjithmonė nga vetja.

Vėthėt i nxorra po vėrėt i kam.

Ai qė lakmon mė shumė, ėshtė gjithmonė i varfėr.

Ē’bėhet rrallė, bėhet pėr mall.

Fjalė tė urta : Miqėsia,Bashkimi,Bujaria

Ari nė zjarr provohet, miku nė rrezik kuptohet.

Armiku s’pritet me fjalė, por me plumb.

Armiku mė i rrezikshėm ėshtė, ai qė harrohet.

As buka nuk haet vetėm.

Atje ku luftojnė dy, fiton i treti.

Kur merr dėrrasa tė plasur, ēahet e tėra.

Kur je veti i dytė, tė ngoh dhe fryma e shokut.

Lulja e kėputur nuk lėshon mė.

Me mikun ha e pi, tė dhėnė e tė marrė mos ki.

Mendja me mendjen, pjellin mėndje.

Me njė ka nuk bėhen pendė.

Me nji tra nuk mban shtėpia.

Mėson nga armiku mė shumė se nga miku.

Miku i mirė tė nderon shtėpinė, miku i vjetėr nuk hidhet poshtė.

Miku ėshtė mik deri sa nuk pėrzihet nė hallet e shtėpisė.

Miku harrohet po tė largohet.

Miku i mirė vjen nga porta.

Nuk bėhet stani me dhi tė egra.

Njeriu ka nevojė mė tepėr pėr dashuri, se pėr lavdi.

Njeriu pa shokė, si muri pa tokė.

Miku i mikut tim, ėshtė edhe miku im.

Njė krah s’mban kala.

Njė zog qė ndahet nga klloēka, e ha shqipja.

Pa djalė e pa gocė rrova, pa shok nuk rrova.

Pėr njė shamatė, lypen dy veta.

Punėn nuk e bėn njė gisht, po e bėn grushti.

Qentė le tė lehin, karvanet tė shkojnė pėrpara.

Ruajmė nga miku, se nga armiku ruhem vetė.

S’bėhet lėmi me njė kalli.

S’bėhet stani me lepura.

S’mblidhen lepujt nė vath.

S’mbushet thesi me njė kokėrr.

Syri ėshtė mė i mprehtė se kordha.

Shejtani kur nuk ka punė rreh tė birin. JUG

Shokė bashkė, e bukė veē. JUG

Trimi i mirė me shokė shumė. JUG

Shoku sa duhet, aq qortohet. KOSOVĖ

Shtėpinė e mbajnė tė gjitha shtyllat. BERAT

Tek nusja hanė e pinė, te dhėndrri gja nuk dinė. VERI

Tė mė mbrosh atje ku s’jam, se ku jam mbrohem vetė. LIBRAZHD

Uji fle, hasmi s’fle. LIBRAZHD

Ankohet kalorėsi se po i varen kėmbėt. VERI

As nuk kam, as mė mbarohen. KAVAJĖ

Bjer, o zot, mikun; tė haj dhe i zoti i shtėpisė. LABĖRI

Bota tė jep aq sa t’i kesh dhėnė asaj. JUG

Bukė e kripė e zemėr. KAVAJĖ

Ēilet dera, rritet ndera. VERI

Dora lanė dorėn, tė dyja lajnė faqet. ELBASAN

Edhe pula jote nė kopshtin e botės tė duket e majmė. KOLONJĖ

Fshati digjet, kurva krihet. JUG

Fukara jam, po shpirtin nuk e kam fukara. VERI

I mirė pėr shokė, e i lig pėr vete. JUG

Bukėn tėnde ha, hall tė botės qa. LUNXHĖRI

Ēezma i lan tė gjithė, veten nuk e lan. DELVINĖ

I fundit ja do qaj, ja do qeshė. LABĖRI

I qan hallin kalorėsit. DURRĖS

I zoti i shtėpisė, rri nė fund tė urave tė zjarrit. POGRADEC

Jo gjithmonė “mirė se tė gjeta” po edhe “mirė se erdhe”. ELBASAN

Kafeja ėshtė e zezė, po tė zbardh faqen. JUG

Nga fryn era kthen gėzofin. DIBĖR

Kam qeshur tė tjerė, mė mbiu nė derė. KORĒĖ

Keq mė vjen, po dėm s’mė bėhet. SKRAPAR

Ku s’tė thėrresin, mos shko; ku s’tė pyesin, mos kuvendo. ELBASAN

Kėpucari i ka kėpucėt e grisura. JUG

Kėrkon tė zėrė gjarpėrin me dorė tė botės. JUG

Kopraci s’tė jep tė zezėn e ullirit. JUG
Ku bien daullet tė ēojnė kėmbėt vetė. SKRAPAR

Ku rėnēa mos u vrafsha. VLORĖ

Kur tė kem me thasė, tė tė jap njė trastė. SHIJAK

Kur tė vjen nevojtari nė derė, po s’pate gjė, jep njė gotė ujė. SKRAPAR

Kush ha vetėm, vdes dhe vetėm. JUG

Kush shkon pa thirrė, kthen pa u pėrcjellė. SHKODĖR

Kush vete i paftuar, e gjen sofrėn pa shtruar. ARBĖRESHĖT

Kush vjen rrallė, ha bakllavanė, kush vjen shpesh ha pėrsheshė. KRUJĖ

Le gomari qė na ngordhi, po s’na lėnė as mizat rehat. KORĒĖ

Lype se s’ta jep, merre se nuk thotė gjė. KAVAJĖ

Mali me mal s’piqen, po njeriu do piqet. JUG

Me ēfarė syri do mė shofėsh, me atė do tė shof. ELBASAN

Merr belanė e botės e vė nė krye tė votrės. ELBASAN

Miku i afėrt nuk ka nder, se vjen pėrherė. MYZEQE

Miku i thirrur, duhet pėrcjellun. MIRDITĖ

Miku nuk vjen pėr thelė e lėng, po pėr fjalė e pėr kuvėnd. KRUJĖ

Mikut i lėshohet vendi dhe i dėgjohet kuvendi. KRUJĖ

Mirmėngjes, me interes. FIER

Mos qesh nė shok, se e gjen nė kokė. KOSTUR

Mos e lėndo ku i dhemb. JUG

Nė daltė djalė tė na rrojė, nė daltė ēupė, tė tė rrojė. JUG

Nė shtėpinė e tė varurit, nuk zihet litari me gojė. DELVINĖ

Nuk dua mish e kabuni, po dua, ner e sajdi. KAVAJĖ

O bark, o qerrata, kėtu gjete, kėtu ha. BERAT

Pa para njeriu ha dhe njė thes me kripė. VLORĖ

Peshku nė det, kripa nė tokė, po bashkohen nė tigan. KORĒĖ

Prifti mė pėrpara bekon mjekrėn e tij. KOLONJĖ

Pula bėri venė, gjelit i dhemb barku. KUĒ

Pushka e trimit dhe sofra e xhymertit, janė gjithmonė plot. SHKODĖR

Qenit hidhi njė kockė, tė pushojė. SKRAPAR

Rrugėn pėr te miku, mos e lėr tė zėrė bar. FIER

Sevapi as shitet, as blihet. JUG

Sqepari bishtin e shokut e gdhend, tė tijin jo. PĖRMET

Ta shef bojėn, sa ta ka nevojėn. SKRAPAR

Trimi nderon trimin, i menēmi tė menēmin, i ligu tė ligun. TROPOJĖ

Unė ha kumbulla, ty tė mpihen dhėmbėt. JUG

Ustaj nuk ka shtėpi. MYZEQE

Fjalė tė urta : Maturia, Besimi , Vepra
As copėn e madhe mos e ha pa u menduar.
Ē’del nga goja, hyn nė vesh e del pėr hunde.
Dardha dhe sėpata e kanė bishtin mbrapa.
Dasma nuk shihet nė fillim, por nė fund.
Dijet e mėdha janė nė fjalė tė shkurtra.
Dy kunguj nėn njė sqetull s’mbahen.
Dy vesh dhe njė gjuhė, fol pak e dėgjo shumė.
Dhjetė herė mat, njė herė pre.
Fjala dhe plumbi kur dalin s’kthehen mė.
Gazi i madh, kthehet nė helm.
Gjuha flet e fshihet, shpina pret e rrihet.
Gjella me kripė e kripa me karar.
Gjuha eshtra s’ka, eshtra thyen.
Gjuha tė lidh, gjuha tė zgjidh.
Ha tė rrosh, jo rro tė hash.
Janė tė urtė tė marrėt sa pa thėnė fjalėt.
Kashata e madhe tė ngec nė fyt.
Kėmba e madhe tė shqyen kėpucėn.
Kur tė hedhėsh gurin, mate gjer ku arrin.
Kur flet shkopi tė vret.
Kur han bukė misri, kujto bukė thekri.
Kur s’di not mos u fut nė ujė.
Kush ha shumė i del pėr hunde.
Kush shef ma sėpari barkun, asht i mangėt nga trutė.
Lakmia, lakfyt.
Lisi nuk pritet me nji tė rame.
Lulja e kėputun nuk mbin ma.
Mė mirė njė pulė nesėr, se nji vezė sot.
Mos dalė goja para mendjes.
Mos i bjer tė mirės me shkelm.
Mos i hyr valles, kur nuk di ta hedhėsh.
Mos kėrko vezė tė pjekura nė hell.
Ngopet deti me lumenj?
Nuk mba ujė orizi.
Njė fjalė qė e dinė dy veta, e dinė gjithė bota.
Pi rakinė e jo mendjen.
Po fole shumė, sikur xhevahire tė thuash, kakėrdhi bėhen.
Po t’i marrėsh lopės tėrė qumėshtin, ngordh viēi.
Qefi prish qefin.
Tamahu tė shpie nė gjynah.
Tė falurit e shumtė i vjen rėndė dhe perėndisė.
Ujėt e turbullt mbysin burrin, fjalėt e shumta pėrziejnė katundin.
Ujku kur ndien erėn e dhenėve, harron qė ata kanė barinė prapa.
U mbush kupa do tė derdhet.
Unė i ha kumbullat, atij i mpihen dhėmbėt.
Unė baj barrėn, ti djersin.
Vera sa ma e ėmbėl tė jetė, ma fort tė zenė.
Vreshtė shumė mos ven, shpi shumė mos ban, miq shumė mios xen.
Nata s’ka shahit.
As para pushkės, as prapa mushkės.
Atje ku fle ujėt, atje ėshtė mė thellė.
Barka mbytet edhe pėr njė lėkurė lepuri.
Bisha tėrbohet keq, kur sheh se po i vjen fundi.
Bie njė gurė e shkoqet njė mur.
Buka qė thyet s’ngjitet mė.
Ēdo gjė forcohet, nė themel.
Ē’ka humbe mos e kėrko, ē’ke nė dorė mos e lėsho.
Ēohet njė i marrė e qet njė gur nė ujė, ēohen njėzet tė urtė e s’mund ta nxjerrin
Dimrit iu bėj hazėr qė nė behar, e beharit qė nė dimėr.
Dita ka sy, nata ka veshė.
Duhet me i fry lugės para se me tė djeg.
Dha pesė e hyri nė valle, jep dhjetė e s’del dot.
E dardhė ėshtė dhe bora, po tė thanė duart.
Edhe pas luftės armėt duhet me i mbajtė.
E ke zogun nė dorė, mbaje.
Fusha ka sy, mali ka veshė.
Gishtėrinjtė i fut nė mjaltė e i lėpin, po nuk i kafshon dot se tė dhembin.
I marri ē’flet nuk din, i urti ē’din nuk flet.
I zoti duhet tė ruajė arėn e vet.
Jo si cjapi te kasapi.
Kali nuk mbahet pėr bishti, po prej freri.
Ka thėnė Nastradini, edhe nė diell merr ombrellė.
Kur s’ke mace, bėjnė minjtė dasėm.
Kij frikė nga njė njeri qė frikėn ta ka.
Kujto qenė e bėj gati shkopin.
Kur shkon pėr udhė merr shkop dhe gurė.
Kur t’i hypėsh kalit, shifi patkonjtė.
Kush vret nuk flet.
Me zjarrin dhe ujin nuk bėhet shaka.
Mos luaj me gurė po e pate shtėpinė me xhama.
Mos shkel nė dėrrasė tė kalbur.
Mos shko si breshka te nallbani.
Mos shko si cjapi te kasapi. SHQIPĖRI E MESME
Mos u zėr pėr degėsh, po pėr rrėnjėsh. JUG
Nata ėshtė me barrė, s’dihet ē’pjell. KORĒĖ
Nga njė vėrė e vogėl, rrjedh e gjithė fuēia. LABĖRI
Nji shkėndi ndez nji mal. KORĒĖ
Pėr njė dorė kashtė e vret samari mushkėn. JUG
Pėr njė pe, pėr njė gjilpėrė, vate dėm njė punė e tėrė. JUG
Ruaju tė tė ruajė perėndia. JUG
Ruhu nga thėngjilli i mbuluar. JUG
Sė ligės ruaju, e mira tė ndjek vetė nga pas. SKRAPAR
S’lidhet kali me pč. LUKOVĖ
Shkon njė herė, bėhen gjurma; dy tri herė bėhet udhė. KORĒĖ
Ujku mjergull kėrkon. JUG
Zė goje qenin, bėj hazėr shkopin. GJIROKASTĖR
Shtėpija pa fėmijė, si nata pa yje. SARANDĖ
Ma i keqi vėlla tė merr hakėn. KOSOVĖ
Motra jemi, shoqe s’jemi. JUG
Ndarja ėshtė mė e mira e tė ligave. SKRAPAR
Krushka pėr dhėndrin gjen peshk majė malit. SHKODĖR
Gjumi natės i randė i bėn keq ditės. SHKODĖR
Gjumi nė dėborė ėshtė shkesi i vdekjes. JUG
Mos pyet sa vjeē je, po ē’shėndet ke. TIRANĖ
Nuk mbushet pusi me pėshtyma. GRAMSH
As kėmishės sė shtatit s’ėshtė pėr t’i besu. KAVAJĖ
Besove, bėre mirė, s’besove, ca mė mirė. JUG
Ē’ka shtėpia tė mos marrė vesh fqinjėria. SKRAPAR
Do tė ruash sekretin nga armiku, mos ia thuaj as mikut. BERAT
Esapi i shtėpisė nuk del nė pazar. KORĒĖ
E thėna dhe e bėra janė larg. DIBĖR
I marri premton dhe budallai shpreson. JUG
Kur qesh djalli e ka punėn keq. VLORĖ
Mba murin mos bie. SHQIPĖRI E MESME
Me thėnė e me tė bėrė shkon nė mes njė lum i tėrė. JUG
Mė gėnjeve njė herė, harram e paē, mė gėnjeve tė dytėn hallall. JUG
Mos u bėj thes i ēpuar. SKRAPAR
Mos dėgjo ē’thotė ai pėr vete, por dėgjo ē’thonė bota pėr tė. SKRAPAR
Ma kanė sharė pelėn se kanė sy ta blenė. JUG
Nė mė rrefsh sė pari tė vraftė Zoti, nė mė rrefsh sė dyti, tė ndihmoftė Zoti. JUG
Kur tė thonė ngordhi ujku, atėherė ruaj gomarė. JUG
Mos i jep shkopin harbutit, se tė vret me shkopin tėnd. MYZEQE
Nuk ėshtė ar gjithė qė ndrit. VERI
Nuk i varen ujkut mėlēitė nė qafė. KORĒĖ

Fjalė tė Urta : Tradita,Dituria,Pėrvoja
A don, e s’din, a din e s’don.

Ai qė tė kallzon, tė bėn nder, ai qė tė pyet tė qet nė hall.

Arin ku e njohin, atje e ēmojnė.

Ay qė s’njef lekun, mos i ler lekė nėpėr duer.

Ēdo mėsim e ke fitim, ēdo pėsim ėshtė mėsim.

Ē’i do qeni opingat.

Ē’ke nė xhep tė marin hop, ē’ke nė tru s’ta marrin dot.

Din mė shumė i vuari, sesa i mėsuari.

Dhelpra plakė i di shtigjet.

E di qeni ku fle lepuri.

Fjalė me vlerė, ku tė gjesh merr.

Guri i gdhendur hyn kudo.

Harabeli plak nuk rrehet me bukė.

Hoqėm dhe vuam, po diēka mėsuam.

I dogj plakės qumėshti, ta’ po i frynė kosit.

I pėsuari, i mėsuari.

Kėnga dhe pėrralla s’kanė zot.

Kur s’di me ligjėru, ke dy vesh me dėgju.

Kush mė shumė di, mė shumė do tė dijė.

Kush nuk ka shijuar tė hidhurėn, nuk di ē’ashtė sheqeri.

Libri ashtė arma e tė menēurit.

Mėso sa je i ri, se kur plakesh s’ke dobi.

Nė u bėfsha pėrsėri nuse, di unė si do tė nusėroj.

Njeriu vlen sa di, e din sa mban mend.

Noti mėsohet nė det, jo nė stere.

Nuk dinte dhe lopa, ē’ishte bishti, po mėsoi kur ia prenė.

Prindi tė rrit, shkolla tė ndrit.

Pyet njėqind vetė, se kurrė nuk humbet.

Sa do tė rrojmė do tė dėgjojmė.

S’ka skaje dituria e urtia e njeriut.

Shit kalin e mėso djalin.

Breshka ferrėn do.

Burrin e prishin huqet.

Druri i thatė nuk drejtohet.

Druri ndreqet mbė tė njomė.

Edhe plaku kur pi verė, kėrcen pup si djalė me erė.

Edhe shakaja ka kohėn dhe vendin e vet.

E kam djalin me njė dorė, – Po pse? , – sepse pin duhan.

E para – bar, e dyta qejf, e treta helm.

E para gotė ėshtė bar, e dyta ar, e treta sermē, e katėrta helm. VERI
Fshat e zanat, derė e tabiat.

Gotėn e parė e pi vetė, tė dytėn, pi rakia rakinė, tė tretėn, pi rakia njerinė.

Huqi vdes shtatė ditė pas shpirtit.

Kali plak nuk mėson revan tė ri.

Katundi digjet, zakoni s`prishet.

Ku janė dy vetė, mos i ban i tretė.

Ku di derri, ē`ėshtė nderi.

Ku janė dy i treti ėshtė i tepėrt. T

Kush i vogėl e i qėrtuar, i madh e i lavdėruar.

Lumi shtratin e ndėron, po burrimin s`e ndalon.

Ndryshku vjetėr dhe zakoni i vjetėr, nuk hiqen kollaj.

Njerėzit e njė barku i bashkon gjaku, pijanecėt bardhaku.

Rakia marton edhe dhespotin.

Rakia ėshtė mė e mirė se allahu, se rakia merr mendjen e ta kthen prapė, kurse allahu , ta merr e s`ta jep mė.

Rakia s`din ē`ka ėshtė kadia.

Rakia nuk zihet mik kurrė, tė tradhėton ku s`ta pret mendja.

Rakia thotė “Tė parėn hidhe ti, tė tjerat i hedh vetė”.

Ruaje fjalėn kur t’i vijė radha.

Rrahe sa tė jetė kėlysh, se kur tė bėhet qen ai tė ha.

Sa tė presin, mė mirė priti.

Shtėpia me dy tė kėqija, duhani dhe rakia.

Trim i rakisė ashtė ai qė s’e pi.

Zakoni i ka rrėnjėt e thella.
Fjalė tė urta : Trimėrina ,Besa

Ajo qė ke frikė tė gjen.

Ai qė s’ka gojė, vdes pa ardh dita.

Ai qė s’tutet me fjalė, s’tutet as me pushkė.

Atė qė pėshtyn, mos e lėpij.

Atė qė tė qėllon me gur, mos e qėllo me bukė.

Ay qė hyn nė lumė edhe do laget.

Burri flet pėrpara syve e jo pas shpine.

Burri njė herė ka lerė, nji herė do tė vdesė.

Burri o tė fal, o tė var.

Burri s’matet me pėllėmbė po me zemėr.

Burri o tė mbyt, o tė fal; i ligu as tė mbyt, as tė fal.

Ēakallit lėshoi ujkun.

Ēkul dhėmbin, tė tė shėndoshen kryet.

Ē’pret nga ai qė trembet ngas hija e tij.

Dajaku ka dalė nga xheneti.

Delen e mplakė frika nga ujku e gėrshėra.

Derri do plumbin, nuk zihet me duar.

Ditėgjati s’bėhet ditėshkurtėr me nėmė.

Drunė e shtrėmbėr e djeg zjarri.

Dhe kau i mirė po s’e ngacmove, s’tėrheq nė brazdė.

Dhelprės me dhelpėri, ujkut me trimėri.

E nxehta del me tė nxehtė, e ftohta me tė ftohtė, helmi me helm. P

Frika nuk e len lepurin me u majtė.

Frika ruan vreshtin, bekēiu nuk ėshtė gjithnjė.

Frika nuk e lė lepurin tė vėrė dhjamė.

Fusha bėn baltė, mali bėn furtunė.

Gozhda nxjerr goxhdėn.

Gungaēit vetėm varri ia drejton samarin.

Guri i rrumbullkėt nuk zė vend.

Gjalpin e ruan kripa.

Gjersa tė mejtonet i mėnēuri, i marri mbaroi punėn.

I madh ėshtė edhe plepi, por e fėlliqin sorrat.

Ku do tė dijė hėna se lehin qentė.

Ku ngul hunė var hejbet.

Ku rafsha mos u vrafsha.

Kur i morėn armėt Lekė Dukagjinit, tha: “Ma mirė me thon qe Leka, se qe vorri i Lekės”.

Kur ke zemėr ke edhe krahė.

Kur ngordh gjarpri, ngordh dhe helmi i tij.

Kush kėrkon gjen.

Kush ėshtė trim me mend, se trima budallenj ka sa tė duash.

Kush ka dhėmbė tė fortė, breh dhe kockėn.

Kush ka frikė nga hija e tij, le tė mos tundet nga vendi.

Pushka don pushkėn.

Pyet detin sa lumenj derdhen nė tė.

Qeni i pangopur tė ha.

Qeni i tėrbum do vra, se tėrbon dynjanė.

Rrallė vritet burri qė ka shumė armiq.

Si mjer peshkatari qė ka frikė nga lumi.

S’ka qeder shqiponja, nga mushkonjat.

Shqerra qė s’thėrret mėmėn humbet.

Trimėria e kthen plumbin mbrapsht.

Trimi e ka me vete fatin.

Trimin vraje, po mos e shaj.

Uji rrjedh pikė-pikė e ha gurin.

Zjarrit po nuk i fryve, nuk ndizet.

Amanetin e mban toka.

Amanetin as deti nuk e mban, e qet nė lėndinė.

Besa asht ma e fortė se vdekja.

Besa e burrit, pesha e gurit.

Burri i mirė flet njė herė.

Burri lidhet pėr gjuhe, kali pėr kapistre.

Detit i ka hije vala, burrit i ka hije fjala.

Deti njihet nė valė, burri njihet nė fjalė.

Ku ėshtė besa aty ėshtė dhe shpresa.

Mos ki frikė nga hasmi, po nga miku i rremė.

Nga del fjala del dhe shpirti.

Po nuk e pate tė ligun brenda, nuk tė vjen nga jashtė

View user profile http://www.forumijone.net

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum