Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Unregister user » Sekretet e trurit: Masa gri qė na jep identitetin

Sekretet e trurit: Masa gri qė na jep identitetin

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

niku

avatar
Admin
Admin
Truri ėshtė organi mė i ndėrlikuar, mė i pakuptueshėm dhe enigmatik i trupit tonė. Ne mund tė emėrtojmė pjesė tė tij, por dija jonė ėshtė e kufi zuar nė lidhje me funksionin e kėtyre pjesėve dhe mbi tė gjitha me lidhjen qė ato kanė me njėra-tjetrėn. Nė njė libėr tė fundit tė njė mjekeje qė ėshtė marrė pėr njė kohė tė gjatė me studimin e kėtij organi jetik tė trupit tonė janė pėrmbledhur tė gjitha faktet e njohura shkencėrisht deri mė tani pėr trurin, si edhe shpjegohet struktura, funksioni dhe problemet e tij.

Truri moral
Kur punėtori i hekurudhės Fienas Gage pėsoi njė goditje nė fytyrė ndėrsa po shponte me eksploziv njė mur nė vitin 1948, pa dashur dha njė nga informatat e para nė lidhje me funksionimin e kėtij organi. Shpėrthimi kishte shkaktuar njė vrimė qė niste nė faqe dhe pėrfundonte nė tru, madje nė majė tė kokės dhe kjo i kishte shkaktuar humbjen e shikimit nė syrin e djathtė. Nė dukje ky ishte dėmi i vetėm fi zik qė iu shkaktua, ndėrkohė qė pas kėtij incidenti, personaliteti i tij ndryshoi kryekėput. Nga njė njeri i pėrgjegjshėm, i sjellshėm dhe i qetė ai u bė njė person i ashpėr, i pamėshirshėm dhe madje shoqėrisht i papėrgjegjshėm. Kjo tregoi se dėmi fizik qė shkaktohet nė disa zona tė trurit mund tė ēojė nė ndryshim rrėnjėsor tė personalitetit.

Besimi dhe supersticioni
Sistemi i besimit tė njerėzve ėshtė njė ndėrthurje e gjeneve me kulturėn, mėnyrėn e rritjes. Tė gjitha kėto pėrbėjnė edhe kornizėn e pėrvojės njerėzore. Por, disa aspekte mund tė kenė njė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė aktivitetin e trurit. Disa shkencėtarė sugjerojnė se pėrvojat e mbinatyrshme qė deklarohen se janė pėrjetuar nga disa njerėz mund tė jenė edhe pasojė e "shqetėsimeve" tė trurit. Ndjesia e ekstazės qė i shoqėron pėrvoja tė tilla tė ēuditshme dhe tė rralla u ėshtė atribuuar deri mė sot ēarjeve tė vogla nė lobin temporal. Shqetėsimet nė lobin temporal lidhen edhe me ndjesinė e njė pranie tė padukshme, qė disa njerėz thonė se pėrjetojnė nė momente tė ndryshme tė jetės sė tyre. Tė tilla janė pėr shembull pėrvojat e dikujt me shpirtrat apo fantazmat. Ndėrsa pėr sa u pėrket tė ashtuquajturave pėrvoja jashtė trupit, ato, sipas disa shkencėtarėve, janė tė lidhura me aktivitetin e pakėsuar tė lobeve paralele, tė cilat normalisht japin njė qartėsi dhe ekuilibėr nė lidhje me perceptimin tonė tė kohės dhe hapėsirės.

Krijimtaria
Tru tė ndryshėm kanė karakteristika tė ndryshme. Madje, ndryshimet janė tė mėdha edhe nė trurin e muzikantėve, mes atyre qė improvizojnė dhe atyre qė luajnė duke pasur pėrballė njė pentagram. Studimet kanė nxjerrė nė dritė se lobet frontale aktivizohen kur muzikantėt lexojnė notat, por nuk funksionojnė kur muzikanti improvizon notat, duke u lėnė kėshtu hapėsirė ideve momentale. Studiuesit thonė se kjo refl ekton shumė nė proceset e krijimtarisė. Kur truri pushon pas njė aktiviteti shumė tė ngarkuar, valėt qė lėshon janė tė ndryshme nga ato qė emeton nė momentet e pikut tė punės.

Dallimet seksuale
Truri ėshtė shumė individual te njerėzit, madje po aq individual sa edhe fytyra. Ēdo njeri ka njė tru me njė ndėrtim dhe fi ziologji tė ndryshme. Ky dallim vlen edhe pėr gjinitė. Kėshtu, i ashtuquajturi corpus callosum, qė lidh dy hemisferat e trurit, ėshtė mė i zhvilluar te meshkujt se sa te femrat. Sipas disa shpjegimeve, ky ėshtė shkaku qė femrat janė emocionalisht mė tė ndėrgjegjshme se meshkujt, pasi ana e djathtė e trurit qė lidhet me emocionet ėshtė mė e lidhur me tė majtėn, qė ėshtė edhe qendra analitike e trurit. Skanimi i trurit tė homoseksualėve ėshtė i ngjashėm me atė tė femrave, pra ata janė mė tė prirur qė tė kenė njė botė emotive dhe ndjeshmėri tipike femėrore. Ndėrsa te femrat lezbike, pėr shembull, ana e djathtė e trurit ėshtė mė e zhvilluar, njė tipar qė ngjan me meshkujt heteroseksualė. Tiparet e trurit janė tė pėrbashkėta mes femrave lezbike dhe meshkujve heteroseksualė.

Personaliteti
Studimet nė lidhje me trurin kanė nxjerrė nė dritė se per-sonaliteti mund tė jetė "i dukshėm" edhe nga aktiviteti i zonave tė ndryshme tė trurit. Kėshtu, njerėzit qė pėlqejnė aventurat, gjėrat dhe eksperiencat e reja kanė njė lidhje mė tė fortė mes hippocampus-it dhe striatum-it, ndėrsa njerėzit e turpshėm shfaq-in reagime tė forta nė amygdala. Optimizmi, bashkėpunimi dhe agresiviteti janė pasojė e aktiv-iteteve tė zonave tė ndryshme tė trurit.

Rėndėsia e pėrmasave
Tru tė ndryshėm kanė madhėsi dhe peshė tė ndryshme, por ka edhe pėrjashtime. Jonathan Swift autori i "Udhėtimet e Guliverit" kishte njė tru qė peshonte 2000 gramė kur vdiq nė vitin 1754, ndėrsa truri i Ivan Pavlovit, biologut tė shquar rus qė zbuloi reagimet e Pavlovit, peshonte vetėm 1500 gramė. Kėsisoj mund tė thuhet se deri tani nuk ka ndonjė teori pėr sa i pėrket lidhjes mes peshės dhe intelektit, por tipare tė tjera mund tė jenė shumė tė rėndėsishme.

Plakja e trurit
Shumė neurone nė tru mbeten tė shėndetshme deri nė vdekje. Por truri vetė ndryshon 5-10% nė moshat nga 20 deri nė 90 vjeē. Ndryshime tė tjera pėrfshijnė zmadhim tė hapėsirave tė ndry-shme tė kafkės dhe formim tė pllakave tė caktuara trunore e ndryshime tė tjera sipėrfaqėsore nė dukje. Shkaku i kėtyre ndryshimeve nuk ėshtė shpjeguar ende. Megjithatė, njė gjė ėshtė e sigurt, se njė dietė e mirė ushqimore ėshtė shumė e dobishme pėr shėndetin e trurit, veēanėrisht pėrdorimi i peshkut nė mėnyrė tė vazhdueshme. Ndėrkaq, kėshillohet pėr "fi zkulturė" tė trurit edhe loja e shahut.

Dhimbja e kokės dhe migrena
Njė dhimbje koke ėshtė njė nga arsyet mė tė zakonshme qė na bėn tė pėrdorim aspirinat, apo paracetamolėt. Nė rastin e migrenės nuk kemi njė shpjegim fiziologjik tė kėsaj sėmundje, por mendohet se ajo shkaktohet nga procese tė funksionimit tė trurit. Zakonisht migrena prek frontin ballor tė trurit dhe lėvizja e pėrkeqėson dhimbjen. Atė e shkaktojnė disa stimuj si ushqimi, lodhja, ndryshimet hormonale, faktorė emocionalė, apo qoftė edhe njė ndryshim moti. Njė dhimbje klasike migrene mund tė zgjasė disa ditė dhe pėrsėritet pas disa muajsh.

Gjumi dhe ėndrrat
Pa gjumė do tė kishim vdekur. Gjumi ėshtė thelbėsor pėr shėndetin dhe nėse fl emė mė pak nga sa kemi nevojė jemi tė hutuar, tė papėrqendruar dhe humbasim aftėsinė e kujtesės. Megjithatė, gjumi vazhdon qė tė mbetet njė mister. Ciklet gjumė-zgjim janė tė kontrolluara nga neu-rotransmetuesit qė funksionojnė nė zona tė ndryshme tė trurit. Ėndrrat janė njė tjetėr mister shumė pak i njohur i gjumit. Ajo ēka dihet ėshtė vetėm fakti qė gjatė gjumit aktiviteti i trurit pakėsohet dhe ndodh njė lloj pastrimi kimik.

View user profile http://wWw.ForumiJone.Net
Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

No Comment.

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum