Sipas lajmit tė publikuar nė adresėn howStuffWorks jepen 5 produktet ku pėrdoret mė shumė OMGJ:
1. Aspartam (ėmbėlsues sintetik): Megjithėse teknikisht ėshtė njė lėndė sintetike, pėrftohet si rezultat i kombinacionit tė dy amino acideve natyrale. Kėto acide prodhohen nga dy lloje tė ndryshme bakteresh dhe nė disa raste njėri prej baktereve ndryshohet pėr tė shtuar prodhimin.
A ėshtė i dėmshėm aspartam? Aspartam nuk pėrmban lėndė gjenetike. Megjithėse nuk ekziston ndonjė provė e cila tė verifikojė mundėsinė e shfaqjes sė kancerit nga aspartame tek minjtė e laboratorit tė cilėve iu ėshtė dhėnė aspartame, ėshtė pare leucemi dhe kancer limfatik.
2. Vaj kanola: Vaji kanola ose i njohur ndryshe si vaji i lakrės sė egėr ėshtė njė nga lėndėt mė tė pėrdorura. 80% e kanolės sė pėrdorur nė Kanada ėshtė ndryshuar gjenetikisht. Gjenetika e kanolas ndryshohet pėr tė rritur imunitetin ndaj disa ilaēeve bujqėsore tė pėrdora pėr tė zhdukur bimėt e dėmshme. Nė kėtė mėnyrė kontrollohen mė lehtė barėrat e egėr dhe pėrdoret mė pak ilaē bujqėsor dhe merret mė shumė prodhim.
3. Qumėshti: Hormoni rBGH bėn tė mundur qė lopėt tė prodhojnė mė shumė qumėsht dhe hap rrugėn e mastitit (infeksionit tė gjirit). Kėtė lopė tė sėmura duhet tė jenė vazhdimisht nėn kontrollin e doktorit dhe tė mjekohen me antibiotikė. Hormoni rBGH rrezikon njerėzit nga kanceri.
Bota ėshtė ndarė mė dysh pėr sa i pėrket sigurisė sė qumėshtit tė marrė nga lopėt tė cilave iu ėshtė injektuar rBGH. Pavarėsisht se pėrdorimi i kėtij hormoni ėshtė ndaluar nė Bashkimin Evropian dhe Australi, nė Amerikė ėshtė lejuar dhe FDA-ja nuk ka vendosur ndonjė kusht pėr pėrdorimin e kėtij qumėshti.
4. Soja: Nė mes gjithė produkteve soja ėshtė produkti me njė ndryshim tė thellė gjenetik. Nė vitin 2007 mė shumė se gjysma e botės prodhoi njė lloj tė ndryshuar. Gjenetika e sojės ndryshohet pėr shkaqe tė ndryshme. Arsyet mė tė pėrhapura janė rritja e imunitetit ndaj insekteve dhe kėrpudhave, pasurimi i produktit nga ana e vitaminave, yndyrave dhe proteinave. Kėshtu mund tė pėrdoret si ushqim pėr kafshėt. Nė tė njėjtėn kohė soja pėrdoret edhe si kimikat nė farmaci. Nė Amerikė nėse pėrdoret sojė nė produkte tė ndryshme, patjetėr shkruhet nė etiketė dhe kėta zakonisht janė sojė me gjenetikė tė ndryshuar. Kėtu nuk bėhet fjalė vetėm pėr qumėsht soje apo tofu, pėrdoren edhe ushqime qė pėrmbajnė sojė si bukė, gjevrekė me drithėra, akullore dhe ēokollatė.
5. Misri: misri pėrdoret kudo nė Amerikė. Nė tė vėrtetė Amerika ėshtė prodhuesi mė i madh i misrit. Nė vitin 2000 Ministria e Bujqėsisė pohoi se 25% e misrit tė prodhuar nė Amerikė ndryshohet gjenetikisht. Produktet qė pėrmbajnė misėr janė soset e sallatave, margarina, mielli dhe shurupi i misrit.
Misri i pastėr mund tė infektohet me OMGJ nga arat me misėr tė ndryshuar gjenetikisht nėpėrmjet erės. Shkencėtarėt theksojnė se nga ky fenomen mund tė infektohen sipėrfaqe tė mėdha.
1. Aspartam (ėmbėlsues sintetik): Megjithėse teknikisht ėshtė njė lėndė sintetike, pėrftohet si rezultat i kombinacionit tė dy amino acideve natyrale. Kėto acide prodhohen nga dy lloje tė ndryshme bakteresh dhe nė disa raste njėri prej baktereve ndryshohet pėr tė shtuar prodhimin.
A ėshtė i dėmshėm aspartam? Aspartam nuk pėrmban lėndė gjenetike. Megjithėse nuk ekziston ndonjė provė e cila tė verifikojė mundėsinė e shfaqjes sė kancerit nga aspartame tek minjtė e laboratorit tė cilėve iu ėshtė dhėnė aspartame, ėshtė pare leucemi dhe kancer limfatik.
2. Vaj kanola: Vaji kanola ose i njohur ndryshe si vaji i lakrės sė egėr ėshtė njė nga lėndėt mė tė pėrdorura. 80% e kanolės sė pėrdorur nė Kanada ėshtė ndryshuar gjenetikisht. Gjenetika e kanolas ndryshohet pėr tė rritur imunitetin ndaj disa ilaēeve bujqėsore tė pėrdora pėr tė zhdukur bimėt e dėmshme. Nė kėtė mėnyrė kontrollohen mė lehtė barėrat e egėr dhe pėrdoret mė pak ilaē bujqėsor dhe merret mė shumė prodhim.
3. Qumėshti: Hormoni rBGH bėn tė mundur qė lopėt tė prodhojnė mė shumė qumėsht dhe hap rrugėn e mastitit (infeksionit tė gjirit). Kėtė lopė tė sėmura duhet tė jenė vazhdimisht nėn kontrollin e doktorit dhe tė mjekohen me antibiotikė. Hormoni rBGH rrezikon njerėzit nga kanceri.
Bota ėshtė ndarė mė dysh pėr sa i pėrket sigurisė sė qumėshtit tė marrė nga lopėt tė cilave iu ėshtė injektuar rBGH. Pavarėsisht se pėrdorimi i kėtij hormoni ėshtė ndaluar nė Bashkimin Evropian dhe Australi, nė Amerikė ėshtė lejuar dhe FDA-ja nuk ka vendosur ndonjė kusht pėr pėrdorimin e kėtij qumėshti.
4. Soja: Nė mes gjithė produkteve soja ėshtė produkti me njė ndryshim tė thellė gjenetik. Nė vitin 2007 mė shumė se gjysma e botės prodhoi njė lloj tė ndryshuar. Gjenetika e sojės ndryshohet pėr shkaqe tė ndryshme. Arsyet mė tė pėrhapura janė rritja e imunitetit ndaj insekteve dhe kėrpudhave, pasurimi i produktit nga ana e vitaminave, yndyrave dhe proteinave. Kėshtu mund tė pėrdoret si ushqim pėr kafshėt. Nė tė njėjtėn kohė soja pėrdoret edhe si kimikat nė farmaci. Nė Amerikė nėse pėrdoret sojė nė produkte tė ndryshme, patjetėr shkruhet nė etiketė dhe kėta zakonisht janė sojė me gjenetikė tė ndryshuar. Kėtu nuk bėhet fjalė vetėm pėr qumėsht soje apo tofu, pėrdoren edhe ushqime qė pėrmbajnė sojė si bukė, gjevrekė me drithėra, akullore dhe ēokollatė.
5. Misri: misri pėrdoret kudo nė Amerikė. Nė tė vėrtetė Amerika ėshtė prodhuesi mė i madh i misrit. Nė vitin 2000 Ministria e Bujqėsisė pohoi se 25% e misrit tė prodhuar nė Amerikė ndryshohet gjenetikisht. Produktet qė pėrmbajnė misėr janė soset e sallatave, margarina, mielli dhe shurupi i misrit.
Misri i pastėr mund tė infektohet me OMGJ nga arat me misėr tė ndryshuar gjenetikisht nėpėrmjet erės. Shkencėtarėt theksojnė se nga ky fenomen mund tė infektohen sipėrfaqe tė mėdha.