Me emrin e Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! Thuaj: O ju jobesimtarė! Unė nuk adhuroj atė qė ju e adhuroni! As ju nuk jeni adhurues tė Atij qė unė e adhuroj! Dhe unė kurrė nuk do tė jem adhurues i asaj qė ju adhuroni! Por edhe ju nuk do tė jeni adhurues tė Atij qė unė e adhuroj! Ju keni fenė tuaj, e unė kam fenė time!
Kjo sure ėshtė emėrtuar Kafirun kaptina mbi jobesimtarėt. Me pak fjalė mund tė themi, meqė ėshtė sure e shkurtėr dhe ka vetėm gjashtė ajete, ajo paraqet pėrmbledhjen e qėndrimit tė jobesimtarėve, politeistėve, mynafikėve tė cilėt fshehin mosbesimin brenda dhe shfaqin tė kundėrtėn jashtė, dhe ateistėve; gjegjėsisht qėndrimin e jomuslimanėve. Po ashtu nga ana tjetėr Allahu i Madhėruar e porosit Pejgamberin e tij (kjo vlen edhe pėr tė gjithė besimtarėt), qė tė mbaj(n)ė qėndrim nė fenė e tyre dhe mos tė lėkundet fare, mos tė pranojė me ta asnjėfarė kompromisi.
Loja e djallit dhe e miqve tė tij ėshtė e atillė, se kur nuk munden tė tė shmangin nga e vėrteta tėrėsisht, atėherė orvaten pjesėrisht. Kėto intriga u bėnė shkak i zbritjes sė kėsaj sure madhėshtore. Ibėn Abasi na e rrėfen kėtė ngjarje, se Velid ibėn Mugire, El-As ibėn Vail, Esued ibėn Abdulmutalibi dhe Umeje ibėn Halefi e kanė takuar Pejgamberin sal-lallahu alejhi ue sel-lem dhe i kanė thėnė: O Muhamed, eja tė adhurojmė atė qė ti adhuron dhe po ashtu tė adhurosh ato qė ne adhurojmė, e kėshtu tė bashkohemi ne dhe ti nė ēėshtjet tona. Nėse ėshtė ajo me tė cilėn ke ardhur ti, mė e mirė se ajo qė bėjmė ne, atėherė tė kemi shoqėruar nė tė dhe kemi marrė hisen tonė nga ajo, e nėse ėshtė mė e mirė ajo qė ne bėjmė, se sa atė qė ke sjellė ti, atėherė na ke shoqėruar nė ēėshtjen tonė dhe e merr hisen tėnde prej saj. Pėr kėtė Allahu i Madhėruar ka zbritur Thuaj: O ju jobesimtarė! Unė nuk adhuroj atė qė ju e adhuroni!
Nė njė transmetim tjetėr na pėrcillet, se mushrikėt mekas nga injoranca e thellė qė kanė pasur, i kanė kėrkuar Pejgamberit sal-lallahu alejhi ue sel-lem, qė ai tė adhurojė zotat e tyre njė vit e kėta pastaj tė adhurojnė Allahun njė vit dhe si shkak i kėsaj ka zbritur sureja Kafirun.
Urdhri i Allahut nė kėtė sure, qė ia pėrcjell pejgamberit tė Tij: Thuaj: O ju jobesimtarė! i dedikohet tė gjithė jobesimtarėve, tė tė gjitha llojeve. Tė gjithė ata emėruesin e tyre tė pėrbashkėt kanė kufrin, mosbesimin. Allahu i Madhėruar shumė qartė dhe haptas e mėson Pejgamberin e Vet, qė tė shmanget tėrėsisht nga feja e tyre duke iu thėnė atyre: Thuaj: O ju jobesimtarė! Unė nuk adhuroj atė qė ju e adhuroni!. Mirėpo i tregon atij, edhe nėse jobesimtarėt pohojnė se do tė adhurojnė Allahun, ajo nuk ėshtė e vėrtetė. Pėr kėtė shkak i ka thėnė, qė tua shprehi kėtė qė ata e fshehin brenda: As ju nuk jeni adhurues tė Atij qė unė e adhuroj!
Dobi nga lėmi i tefsirit: nė gjuhėn arabe pjesėza maa mim me elif tė gjatė pėrdoret pėr sende, ndėrsa men mim dhe nun pėrdoret pėr frymorė. Mirėpo nė kėtė ajet maa ėshtė pėrdorur me kuptimin e pjesėzės men.
Allahu i Madhėruar nė Kuran ka treguar pėr jobesimtarėt, se kush janė, ēfarė cilėsish kanė, ēfarė adhurojnė, kujt i vihen pas. Pėr ta ka thėnė: Po ata (idhujtarėt), nuk ndjekin tjetėr vetėm se paragjykime dhe ēka duan vetė, megjithėqė prej Zotit tė tyre u pat ardhur udhėzimi. Nexhm 23. Allahu qė i njeh mirė krijesat e Tij, ua din tė dukshmen dhe tė fshehtėn. Nė shumė nga ajetet na ka treguar pėr jobesimtarėt, ndėrsa nė kėtė sure, suren Kafirun pra, na tregon qėndrimin pėrfundimtar. Ngjashėm Allahu i Madhėruar e ka urdhėruar Profetin tu drejtohet me njė pyetje retorike: Thuaj: O ju injorantė, a mos mė thirrni tė adhuroj tjetėr nė vend tė Allahut? Zumer 64.
Dhe unė kurrė nuk do tė jem adhurues i asaj qė ju adhuroni!- Pra qėndrimi edhe mė i vendosur shihet nė kėtė ajet, qė mos tu lejė jobesimtarėve asnjė shpresė se ata mund tė bėjnė ndonjė kompromis.
Por edhe ju nuk do tė jeni adhurues tė Atij qė unė e adhuroj!- Ky ajet pėrsėritet nė kėtė sure me ajetin e tretė. Ndodh nė Kuran, qė njė ajet tė pėrsėritet, dy apo mė shumė herė dhe po ashtu i njėjti ajet tė pėrsėritet nė njė sure tjetėr. Me kėtė pėrsėritje tė kėtij ajeti i bėn jobesimtarėt tė dėshpėruar, qė mos tu shkojė fare ndėr mend se mund tė ndėrrojė i Dėrguari i Allahut nga qėndrimet e tij.
Ju keni fenė tuaj, e unė kam fenė time! Kjo i pėrngjan ajetit 41 nė suren Junus: Po nėse ata tė pėrgėnjeshtruan ty, thuaj: Mua mė takon (shpėrblimi nga) vepra ime e juve veprimi juaj, ju nuk pėrgjigjeni pėr atė qė bėj unė, e as unė pėr atė qė bėni ju.
Allahu i Madhėruar e ka dėrguar kėtė pejgamber pėr ti pėrudhur njerėzit nė Fenė Islame, por e ka porositur qė vetėm tua kumtojė kėtė fe, e mos tė ushtrojė dhunė mbi ta. I ka thėnė: Ti vetėm kumtoja atyre (ajo qė tė shpallet). Po ashtu i ka thėnė: E ti pra kėshillo, se je vetėm pėrkujtues, Ti ndaj tyre nuk je mbizotėrues! Gashije 21, 22.
Po tė ndalemi te Kelime Teuhidi: fjalia la ilahe il-lallah (nuk ka tė adhuruar me tė vėrtetė, pėrpos Allahut), e cila pėrbėhet prej dy pjesėve, mohim dhe pohim, sureja Kafirun paraqet pjesėn e parė, gjegjėsisht mohimin. I nderuar lexues, lexoje suren Kafirun dhe analizoje me pjesėn e parė tė Kelime Teuhidit! Ndėrsa pjesėn tjetėr tė pohimit e paraqet sureja Ihlas (Kul huvallahu Ehad). Prej kėtu e kuptojmė pse Pejgamberi sal-lallahu alejhi ue sel-lem i ka lexuar kėto dy sure nė dy rekatet e sabahut dhe nė vitėr, sepse me kėto dy sure e ka filluar ditėn dhe mė kėto dyja e ka mbaruar. Shkak i zbritjes sė kėsaj sureje, siē pėrmendėm edhe mė sipėr kishte qenė se kurejshėt i ofruan tė Dėrguarit tė Allahut sal-lallahu alejhi ue sel-lem pasuri, saqė tė jetė ndėr mė tė pasurit nė Mekė, ta martojnė me cilėn dėshiron nga gratė vetėm tė mos ua sulmojė hyjnitė e tyre. Mushrikėt ishin tė gatshėm tė sakrifikojnė pėr idealet e tyre me pasuri dhe me gjithēka. Ne si besimtarė muslimanė, sa jemi tė gatshėm ta mbrojmė fenė tonė, sa jemi tė gatshėm ta ndihmojmė fenė sonė? Mė nė fund, sa jemi tė pėrqendruar nė fenė tonė? Pejgamberi sal-lallahu alejhi ue sel-lem pėr tė qartėsuar mirė distancimin e tij nga jobesimtarėt ka thėnė: Kush ngjason me njė popull, ai ėshtė prej tyre. Allahu i Madhėruar e ka lėnė zgjedhjen e fesė nė vullnetin e njeriut dhe ka thėnė: E ti thuaj: E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj, e kush tė dojė, le tė besojė, e kush tė dojė, le tė mohojė. Kehf 29
Allahu dėshiron qė tė gjithė tė besojnė, por i ndėshkon ata qė refuzojnė besimin, si pėr shembull mėsuesi nė shkollė: ai dėshiron tė gjithė tė mėsojnė dhe ti vlerėsojė mirė tė gjithė, por nuk mundet ti vlerėsojė ata qė nuk mėsojnė me nota tė larta. Po ashtu drejtori i njė fabrike, i cili me plot tė drejtė u thotė punėtorėve, kush punon do tė marrė rrogėn, por kush nuk punon do tė marrim masa ndaj tij me mosdhėnien e rrogės dhe me pėrjashtim. Kėshtu edhe Allahu pėr ata qė refuzojnė tė besojnė ka thėnė: Ne kemi pėrgatitur pėr jobesimtarėt zjarr qė muret e tij (tė flakės) i rrethojnė ata, e nėse kėrkojnė shpėtim, ndihmohen me njė ujė si katran qė pėrzhit fytyrat. E shėmtuar ėshtė ajo pije, e vend i keq ėshtė ai. Kehf 29, ndėrsa pėr besimtarėt ka thėnė: E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ska dyshim se Ne nuk i humbim shpėrblimin atij qė ėshtė bamirės. Tė tillėt e kanė vendin nė xhenetin e Adnit, nėn tė cilin rrjedhin lumenj; e aty stolisen me rrathė tė artė dore dhe ata veshin rroba tė gjelbra prej mėndafshi tė hollė e tė trashė, janė mbėshtetur aty nė shtretėr. Sa shpėrblim i mrekullueshėm ėshtė dhe sa vend i bukur ėshtė ai. Kehf 30, 31
Vlera e kėsaj sure: Na pėrcjellin Muhamed ibėn Nasėr dhe Taberani nė El-Eusat nga Ibėn Omeri, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: Kul huvallahu Ehad e ka vlerėn sa njė e treta e Kuranit, ndėrsa Kul ja ejjuhel kafirun e ka vlerėn sa njė e katėrta e Kuranit dhe i ka lexuar kėto dy sure nė dy rekatet sunet tė sabahut. Bejhakiu na pėrcjell nė Shuabul iman nga Fervete ibėn Neufel ibėn Muavije El Eshxhei, e ky nga babai i tij, se i ka thėnė Pejgamberit: O i Dėrguari i Allahut, mė mėso ēfarė tė them kur tė shtrihem nė shtrat. Ai i ka thėnė: Lexo Kul ja ejuhel kafirun e pasi ta mbarosh, fli se ajo ėshtė pastrim nga shirku. E lusim Allahun Fuqiplotė, qė tė na mbrojė nga njollat e kufrit, shirkut dhe nifakut. Amin.
revista Albislam nr. 80
Kjo sure ėshtė emėrtuar Kafirun kaptina mbi jobesimtarėt. Me pak fjalė mund tė themi, meqė ėshtė sure e shkurtėr dhe ka vetėm gjashtė ajete, ajo paraqet pėrmbledhjen e qėndrimit tė jobesimtarėve, politeistėve, mynafikėve tė cilėt fshehin mosbesimin brenda dhe shfaqin tė kundėrtėn jashtė, dhe ateistėve; gjegjėsisht qėndrimin e jomuslimanėve. Po ashtu nga ana tjetėr Allahu i Madhėruar e porosit Pejgamberin e tij (kjo vlen edhe pėr tė gjithė besimtarėt), qė tė mbaj(n)ė qėndrim nė fenė e tyre dhe mos tė lėkundet fare, mos tė pranojė me ta asnjėfarė kompromisi.
Loja e djallit dhe e miqve tė tij ėshtė e atillė, se kur nuk munden tė tė shmangin nga e vėrteta tėrėsisht, atėherė orvaten pjesėrisht. Kėto intriga u bėnė shkak i zbritjes sė kėsaj sure madhėshtore. Ibėn Abasi na e rrėfen kėtė ngjarje, se Velid ibėn Mugire, El-As ibėn Vail, Esued ibėn Abdulmutalibi dhe Umeje ibėn Halefi e kanė takuar Pejgamberin sal-lallahu alejhi ue sel-lem dhe i kanė thėnė: O Muhamed, eja tė adhurojmė atė qė ti adhuron dhe po ashtu tė adhurosh ato qė ne adhurojmė, e kėshtu tė bashkohemi ne dhe ti nė ēėshtjet tona. Nėse ėshtė ajo me tė cilėn ke ardhur ti, mė e mirė se ajo qė bėjmė ne, atėherė tė kemi shoqėruar nė tė dhe kemi marrė hisen tonė nga ajo, e nėse ėshtė mė e mirė ajo qė ne bėjmė, se sa atė qė ke sjellė ti, atėherė na ke shoqėruar nė ēėshtjen tonė dhe e merr hisen tėnde prej saj. Pėr kėtė Allahu i Madhėruar ka zbritur Thuaj: O ju jobesimtarė! Unė nuk adhuroj atė qė ju e adhuroni!
Nė njė transmetim tjetėr na pėrcillet, se mushrikėt mekas nga injoranca e thellė qė kanė pasur, i kanė kėrkuar Pejgamberit sal-lallahu alejhi ue sel-lem, qė ai tė adhurojė zotat e tyre njė vit e kėta pastaj tė adhurojnė Allahun njė vit dhe si shkak i kėsaj ka zbritur sureja Kafirun.
Urdhri i Allahut nė kėtė sure, qė ia pėrcjell pejgamberit tė Tij: Thuaj: O ju jobesimtarė! i dedikohet tė gjithė jobesimtarėve, tė tė gjitha llojeve. Tė gjithė ata emėruesin e tyre tė pėrbashkėt kanė kufrin, mosbesimin. Allahu i Madhėruar shumė qartė dhe haptas e mėson Pejgamberin e Vet, qė tė shmanget tėrėsisht nga feja e tyre duke iu thėnė atyre: Thuaj: O ju jobesimtarė! Unė nuk adhuroj atė qė ju e adhuroni!. Mirėpo i tregon atij, edhe nėse jobesimtarėt pohojnė se do tė adhurojnė Allahun, ajo nuk ėshtė e vėrtetė. Pėr kėtė shkak i ka thėnė, qė tua shprehi kėtė qė ata e fshehin brenda: As ju nuk jeni adhurues tė Atij qė unė e adhuroj!
Dobi nga lėmi i tefsirit: nė gjuhėn arabe pjesėza maa mim me elif tė gjatė pėrdoret pėr sende, ndėrsa men mim dhe nun pėrdoret pėr frymorė. Mirėpo nė kėtė ajet maa ėshtė pėrdorur me kuptimin e pjesėzės men.
Allahu i Madhėruar nė Kuran ka treguar pėr jobesimtarėt, se kush janė, ēfarė cilėsish kanė, ēfarė adhurojnė, kujt i vihen pas. Pėr ta ka thėnė: Po ata (idhujtarėt), nuk ndjekin tjetėr vetėm se paragjykime dhe ēka duan vetė, megjithėqė prej Zotit tė tyre u pat ardhur udhėzimi. Nexhm 23. Allahu qė i njeh mirė krijesat e Tij, ua din tė dukshmen dhe tė fshehtėn. Nė shumė nga ajetet na ka treguar pėr jobesimtarėt, ndėrsa nė kėtė sure, suren Kafirun pra, na tregon qėndrimin pėrfundimtar. Ngjashėm Allahu i Madhėruar e ka urdhėruar Profetin tu drejtohet me njė pyetje retorike: Thuaj: O ju injorantė, a mos mė thirrni tė adhuroj tjetėr nė vend tė Allahut? Zumer 64.
Dhe unė kurrė nuk do tė jem adhurues i asaj qė ju adhuroni!- Pra qėndrimi edhe mė i vendosur shihet nė kėtė ajet, qė mos tu lejė jobesimtarėve asnjė shpresė se ata mund tė bėjnė ndonjė kompromis.
Por edhe ju nuk do tė jeni adhurues tė Atij qė unė e adhuroj!- Ky ajet pėrsėritet nė kėtė sure me ajetin e tretė. Ndodh nė Kuran, qė njė ajet tė pėrsėritet, dy apo mė shumė herė dhe po ashtu i njėjti ajet tė pėrsėritet nė njė sure tjetėr. Me kėtė pėrsėritje tė kėtij ajeti i bėn jobesimtarėt tė dėshpėruar, qė mos tu shkojė fare ndėr mend se mund tė ndėrrojė i Dėrguari i Allahut nga qėndrimet e tij.
Ju keni fenė tuaj, e unė kam fenė time! Kjo i pėrngjan ajetit 41 nė suren Junus: Po nėse ata tė pėrgėnjeshtruan ty, thuaj: Mua mė takon (shpėrblimi nga) vepra ime e juve veprimi juaj, ju nuk pėrgjigjeni pėr atė qė bėj unė, e as unė pėr atė qė bėni ju.
Allahu i Madhėruar e ka dėrguar kėtė pejgamber pėr ti pėrudhur njerėzit nė Fenė Islame, por e ka porositur qė vetėm tua kumtojė kėtė fe, e mos tė ushtrojė dhunė mbi ta. I ka thėnė: Ti vetėm kumtoja atyre (ajo qė tė shpallet). Po ashtu i ka thėnė: E ti pra kėshillo, se je vetėm pėrkujtues, Ti ndaj tyre nuk je mbizotėrues! Gashije 21, 22.
Po tė ndalemi te Kelime Teuhidi: fjalia la ilahe il-lallah (nuk ka tė adhuruar me tė vėrtetė, pėrpos Allahut), e cila pėrbėhet prej dy pjesėve, mohim dhe pohim, sureja Kafirun paraqet pjesėn e parė, gjegjėsisht mohimin. I nderuar lexues, lexoje suren Kafirun dhe analizoje me pjesėn e parė tė Kelime Teuhidit! Ndėrsa pjesėn tjetėr tė pohimit e paraqet sureja Ihlas (Kul huvallahu Ehad). Prej kėtu e kuptojmė pse Pejgamberi sal-lallahu alejhi ue sel-lem i ka lexuar kėto dy sure nė dy rekatet e sabahut dhe nė vitėr, sepse me kėto dy sure e ka filluar ditėn dhe mė kėto dyja e ka mbaruar. Shkak i zbritjes sė kėsaj sureje, siē pėrmendėm edhe mė sipėr kishte qenė se kurejshėt i ofruan tė Dėrguarit tė Allahut sal-lallahu alejhi ue sel-lem pasuri, saqė tė jetė ndėr mė tė pasurit nė Mekė, ta martojnė me cilėn dėshiron nga gratė vetėm tė mos ua sulmojė hyjnitė e tyre. Mushrikėt ishin tė gatshėm tė sakrifikojnė pėr idealet e tyre me pasuri dhe me gjithēka. Ne si besimtarė muslimanė, sa jemi tė gatshėm ta mbrojmė fenė tonė, sa jemi tė gatshėm ta ndihmojmė fenė sonė? Mė nė fund, sa jemi tė pėrqendruar nė fenė tonė? Pejgamberi sal-lallahu alejhi ue sel-lem pėr tė qartėsuar mirė distancimin e tij nga jobesimtarėt ka thėnė: Kush ngjason me njė popull, ai ėshtė prej tyre. Allahu i Madhėruar e ka lėnė zgjedhjen e fesė nė vullnetin e njeriut dhe ka thėnė: E ti thuaj: E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj, e kush tė dojė, le tė besojė, e kush tė dojė, le tė mohojė. Kehf 29
Allahu dėshiron qė tė gjithė tė besojnė, por i ndėshkon ata qė refuzojnė besimin, si pėr shembull mėsuesi nė shkollė: ai dėshiron tė gjithė tė mėsojnė dhe ti vlerėsojė mirė tė gjithė, por nuk mundet ti vlerėsojė ata qė nuk mėsojnė me nota tė larta. Po ashtu drejtori i njė fabrike, i cili me plot tė drejtė u thotė punėtorėve, kush punon do tė marrė rrogėn, por kush nuk punon do tė marrim masa ndaj tij me mosdhėnien e rrogės dhe me pėrjashtim. Kėshtu edhe Allahu pėr ata qė refuzojnė tė besojnė ka thėnė: Ne kemi pėrgatitur pėr jobesimtarėt zjarr qė muret e tij (tė flakės) i rrethojnė ata, e nėse kėrkojnė shpėtim, ndihmohen me njė ujė si katran qė pėrzhit fytyrat. E shėmtuar ėshtė ajo pije, e vend i keq ėshtė ai. Kehf 29, ndėrsa pėr besimtarėt ka thėnė: E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ska dyshim se Ne nuk i humbim shpėrblimin atij qė ėshtė bamirės. Tė tillėt e kanė vendin nė xhenetin e Adnit, nėn tė cilin rrjedhin lumenj; e aty stolisen me rrathė tė artė dore dhe ata veshin rroba tė gjelbra prej mėndafshi tė hollė e tė trashė, janė mbėshtetur aty nė shtretėr. Sa shpėrblim i mrekullueshėm ėshtė dhe sa vend i bukur ėshtė ai. Kehf 30, 31
Vlera e kėsaj sure: Na pėrcjellin Muhamed ibėn Nasėr dhe Taberani nė El-Eusat nga Ibėn Omeri, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: Kul huvallahu Ehad e ka vlerėn sa njė e treta e Kuranit, ndėrsa Kul ja ejjuhel kafirun e ka vlerėn sa njė e katėrta e Kuranit dhe i ka lexuar kėto dy sure nė dy rekatet sunet tė sabahut. Bejhakiu na pėrcjell nė Shuabul iman nga Fervete ibėn Neufel ibėn Muavije El Eshxhei, e ky nga babai i tij, se i ka thėnė Pejgamberit: O i Dėrguari i Allahut, mė mėso ēfarė tė them kur tė shtrihem nė shtrat. Ai i ka thėnė: Lexo Kul ja ejuhel kafirun e pasi ta mbarosh, fli se ajo ėshtė pastrim nga shirku. E lusim Allahun Fuqiplotė, qė tė na mbrojė nga njollat e kufrit, shirkut dhe nifakut. Amin.
revista Albislam nr. 80