Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Unregister user » Shkencėtarėt mė tė suksesshėm tė kohėve tona

Shkencėtarėt mė tė suksesshėm tė kohėve tona

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

Kanė zbuluar vrimat e zeza dhe dritat e mėdha, sekretet e botės sė kafshėve dhe misteret e yjeve, tė fshehtat e ADN-sė dhe dhjetėra mistere tė tjera qė na kanė ndryshuar jetėn. Ja cilėt janė dhjetė shkencėtarėt mė tė famshėm tė kohės sonė...


Zhak Kusto (1910-1997)


Oficer i marinės franceze, eksplorator, autor librash dhe mbi tė gjitha dokumentarėsh. Ka shėrbyer nė ushtrinė franceze si oficer, por pasioni i tij i madh ishin zhytjet nėnujore. Sė bashku me inxhinierin Emil Ganjan shpikėn njė cilindėr me ajėr tė kompresuar, qė pėrmes njė valvule u jepte mundėsi qėndrimi mė tė gjatė nėn ujė zhytėsve. Filmat e tij janė: "Bota e heshtur", "Njė botė pa diell". Librat: "Zbulimet e nėndetit", "Oqeani dhe oqeanografia" etj., pėr tė cilat ka marrė shumė ēmime. Sė bashku me Emil Ganjan, Kusto perfeksionoi mėnyrėn e eksplorimit tė hapėsirave nėnujore. Teknika e shpikur prej tij, ajo e akualungut, u dha mundėsi zhytėsve qė tė kalonin orė tė tėra nėn ujė. Me theksin e tij francez, nga varka e tij e famshme "Kalipso", drejtoi dokumentarėt e famshėm televizivė "Bota e nėnujshme e Zhak Kustosė", e cila u bė e famshme jo vetėm pėr krijesat e mrekullueshme tė nėnujit qė iu "servirėn" telespektatorėve, por edhe pėr mėnyrėn e mrekullueshme tė xhirimit dhe filmimeve, tė cilat ishin njė risi. Pėrmes kėtyre filmave, Kusto na prezantoi me njė botė qė pa tė do ta njihnin shumė pak. Ka thėnė: "Qė nga lindja, njeriu mban mbi supe peshėn e gravitetit. Pėr tė qenė i lirė i duhet vetėm tė eksplorojė nėn sipėrfaqen e saj".


Riēard Feynman (1918-1988)


Fizikan amerikan dhe nobelist pėr zbulimin nė lėmin e teorisė sė elektrodinamikės sė kuanteve, si dhe pėr studimin nė lidhje me bashkėveprimin e dritės me atomet dhe elektronet e tyre. Ka lindur nė Nju-Jork dhe qė fėmijė ishte i mrekulluar nga matematika dhe elektronika dhe nga fqinjėt njihej si "djali qė i ndreqte aparatet e radiove vetėm pėrmes mendimit". Ka pasur njė karrierė tė jashtėzakonshme akademike dhe praktike. Nuk ka qenė kurrė njė krijesė tė cilėn tė tjerėt mund ta konsiderojnė njė person tė zakonshėm. Pikėrisht kjo e bėri njė nga njerėzit mė tė famshėm tė shekullit, edhe pse pakkush e di. Ai ėshtė personi qė i dha njė shpjegim shpėrthimit tragjik tė anijes kozmike amerikane "Challenger" nė vitin 1986. Ndėrkohė qė komisioni i posaēėm hetimor e pėrjashtoi idenė e aksidentit pėr shkak tė tė ftohtit tė mėngjesit kur u bė lėshimi i anijes, Feyman vėrtetoi tė kundėrtėn, me njė gjest shumė tė thjeshtė. Futi nė njė gotė me akull njė copė gome dhe pjesėn pėrshkruese tė asaj qė ndodhi ua la nė dorė specialistėve.
Ka thėnė: "Jam aq i zgjuar qė ta kuptoj se jam thjesht njė budalla".


Dian Fesery (1932-1985)


Zoologe amerikane, fusha kėrkimore e sė cilės ishte pėrqendruar te gorillat e egra afrikane. Puna e saj bėri qė tė binin poshtė shumė mite nė lidhje me egėrsinė e kėtyre gjitarėve. Zanafilla e pasionit tė saj ishin shkrimet e njė zoologu amerikan nė lidhje me majmunėt nė pėrgjithėsi. Vendi i saj i studimit nė Afrikė ėshtė kthyer nė njė qendėr tė madhe studimore. Ndėr tė tjera, ajo u bė edhe mbrojtėse e madhe dhe e patrembur e tė drejtave tė kafshėve nė pėrgjithėsi, pasi nisi njė numėr tė madh fushatash kundėr atyre qė vrasin kafshėt pėr qėllime pėrfitimi. Kaloi njė fėmijėri tė vėshtirė nė San Francisko, por kjo i shėrbeu pėr mė vonė, kur i duhej tė bėhej "avokatja" e ēėshtjes sė gorillave nė Afrikė. Falė luftės sė saj plot pasion, sot kemi mė shumė specie tė tilla nė kontinentin e zi. Dian ishte njėherazi edhe mbrojtėse e tė drejtave tė kafshėve dhe kjo ndoshta i shkaktoi edhe fundin e dhimbshėm tė njė vrasjeje, autorėt e sė cilės nuk u gjendėn kurrė. Ka thėnė: "Ai qė vret sot njė kafshė, do tė vrasė nesėr njė njeri pėr tė njėjtėn arsye: pasurimin".


Stefan Xhei Gould (1941-2002)


Biolog amerikan, i dhėnė pas teorisė sė evolucionit tė Darvinit. Veē kėsaj, edhe paleontologjisė dhe autor i librave shumė tė suksesshėm shkencorė. Lindi nė Nju-Jork dhe u diplomua nė gjeologji. Gjithė karrierėn profesionale e kaloi nė Universitetin e Harvardit. Ishte njė darvinist i pasionuar dhe nuk e kishte aspak problem qė t'i ndante me tė tjerėt idetė e tij dhe njerėzit e dėgjonin, e madje librat e tij pėr njė kohė u bėnė ndėr mė tė shiturit nė botė, pasi, veē tė tjerash, stili ishte i mrekullueshėm. U mor gjatė jetės me shumė gjėra, por megjithatė do tė mbahet mend pėr pasionin e tij tė veēantė pėr teorinė darviniane tė evolucionit, e cila kundėrshton atė tė kreacionizmit dhe idesė sė "planit inteligjent". Ka thėnė: "Teoritė mė tė gabuara janė ato qė ne kujtojmė se janė mė tė saktat dhe pėr kėtė shkak ua heqim luksin e tė dyshuarit".


Xhejn Godall (1934-....)


Zoologe shumė e famshme britanike, e njohur pėr studimet e thelluara qė u ka bėrė shimpanzeve nė habitatin e tyre natyror. Kėto studime i ka pėrcjellė edhe pėrmes disa dokumentarėve tė shkėlqyer televizivė. Ka vėnė gjithmonė theksin edhe nė rėndėsinė e madhe qė ka natyra pėr njeriun. Ka udhėtuar qė e vogėl nė Afrikė dhe pasioni i saj ka qenė kryesisht jeta e majmunėve. Ajo u ka qėndruar aq shumė pranė atyre, sa arriti qė tė ndryshonte edhe pėrkufizimin qė i ishte bėrė njeriut nga shkencėtarėt. Ka ndryshuar kėndvėshtrimin tonė ndaj shimpanzeve dhe ...vetes sonė njėkohėsisht. Vetėm disa dhjetėvjeēarė mė parė tė gjithė ishin dakord me thėnien se njeriu ėshtė thjesht njė kafshė qė di tė pėrdorė vegla pune. Ky pėrkufizim ndryshoi kur Xhejn pa shimpanzetė qė tė pėrdornin shkopin pėr tė nxjerrė termitet nga ēerdhet e tyre dhe mė pas i hanin. Pasi i bėri tė njohura gjetjet e saj, antropologu i famshėm, Luis Lekej, tha: "Tani na duhet ose tė heqim fjalėn "vegėl" nga pėrkufizimi, ose tė pranojmė qė shimpanzetė janė njerėz". Ka thėnė: "Rreziku mė i madh i tė ardhmes sonė ėshtė apatia".


Stefan Hauking (1942-...)


Konsiderohet si njė nga mendjet mė tė zgjuara tė kohės sonė. Britanik dhe i specializuar nė fushėn e fizikės teorike dhe matematikės. Thelbi i studimeve tė tij ka qenė natyra e kohės dhe hapėsirės, pėrfshi tė gjitha parregullsitė e kėtyre dy dimensioneve, tė cilat deri nė momentin e zbulimeve tė tij konsideroheshin si tipare. Ajo ēka e bėn tė veēantė nga shkencėtarėt e tjerė tė kėtyre fushave ėshtė pėrpjekja pėr tė folur pėr kėto teori me njė gjuhė shumė tė thjeshtė, pėr ta bėrė edhe publikun e gjerė tė kuptojė thelbin e gjėrave tė vėshtira. Ėshtė fizikani mė i famshėm e mė i njohur nė botė. Gjerėsisht ėshtė njohur pėr shkak tė botimit tė librit tė tij "Njė histori e shkurtėr e kohės", libėr qė i dha mundėsi njeriut tė thjeshtė tė pajisej me njohuri dhe tė fliste lirshėm nė lidhje me vrimat e zeza dhe gravitetin kuantik. Ai ėshtė thuajse i paralizuar dhe lėviz vetėm me ndihmėn e njė karrigeje me rrota, pėr shkak tė njė sėmundjeje tė rėndė dhe tė rrallė, por kjo gjendje veēse i shton kuriozitet e mister figurės sė tij, arritjeve tė jashtėzakonshme, tė cilat kanė synuar gjithmonė tė shpjegojnė teorinė e pafundėsisė sė universit. Ka thėnė: "Zoti jo vetėm qė luan me zar, por ndonjėherė i hedh aty ku ata nuk duken".


Mari Leakey (1913-1996)


Paleoantropologjiste britanike, bija e njė piktori, lindi nė Angli, por qė herėt iu desh tė udhėtonte larg vendit. E zgjodhi profesionin e ardhshėm qė nė moshėn 11-vjeēare gjatė njė vizite nė muzeun e Cromagnon nė Francėn e jugut, vend ku janė ekspozuar disa nga fosilet mė tė hershme njerėzore. Ka marrė pjesė gjatė jetės nė shumė gėrmime arkeologjike, tė cilat kulmuan me zbulimin e famshėm tė gjurmėve njerėzore 3 milionėvjeēare nė Tanzani tė Afrikės. Ka shkruar shumė vepra shkencore, ndėr to edhe autobiografinė "E shkuara". Ka marrė pjesė nė gėrmime arkeologjike tė panumėrta, nė tė gjitha vendet e mundshme tė planetit dhe ishte epiqendra e njė familjeje arkeologėsh, megjithatė ėshtė bėrė e famshme pėr gjurmėt qė zbuloi nė vitin 1976 nė Tanzani tė Afrikės. Ato ishin mbi 3 milionė vjet tė vjetra. Kėto gjurmė janė ndėr provat mė tė rralla, tė cilat vėrtetojnė faktin qė njeriu edhe nė atė periudhė ka ecur me dy kėmbė dhe jo me katėr si kafshėt e tjera. Bėhet fjalė pėr dy lloje gjurmėsh: e para ėshtė mė e madhe, ndėrsa e dyta mė e vogėl. Ēfarė tė kenė qenė vallė? Njė mashkull me njė femėr? Nėna me fėmijėn? Kėtė pėrgjigje do tė mund ta japė vetėm koha. Ka thėnė: "Dua tė gėrmoj e tė kėrkoj, sepse vetėm duke eksploruar tė shkuarėn do tė kuptoj mė mirė tė tashmen e atė qė do tė vijė. Askush mė mirė se njė arkeolog nuk e kupton kėtė thėnie".


Karl Sagan (1934-1996)


Astronom i famshėm amerikan qė tentoi t'u japė shpjegimeve tė vėshtira shkencore njė thjeshtėsi dhe kuptueshmėri pėr publikun. Studimet e tij pėrfshinin fusha tė ndryshme si: astronomia, kozmologjia, filozofia e shkenca tė tjera, por ai u specializua veēanėrisht nė origjinėn e Tokės dhe mundėsinė e jetėve tė tjera nė univers. Ka lindur nė Bruklin dhe njė sy gjithmonė e ka mbajtur lart nė qiell, aty ku misteri i yjeve i pėshpėriste ēdo natė. Karl Sagan arriti qė gjithė madhėshtinė e pafundėsinė e universit ta sjellė nė dhomėn tonė pėrmes serialit "Kozmosi" me 13 seri, qė ndikoi nė mėnyrė tė pashlyeshme dhe vendimtare nė formimin e njė brezi tė tėrė astronomėsh, qė ndėrsa e kishin vėshtrimin tek yjet ishin shkencėtarė tė vėrtetė me kėmbėt ngulur fort nė tokė. Sagan ėshtė edhe autori i rreth 20 librave, pėrfshi edhe romanin "Kontakti", prej tė cilit ėshtė realizuar nė vitin 1997 njė film shumė i suksesshėm. Ajo ēka mund tė jetė disi e panjohur pėr tė, ėshtė fakti se ai ka bėrė shumė zbulime nė lidhje me planetin Afėrdita. Para zbulimeve tė tij, tė gjithė mendonin se ai planet ishte njė parajsė e vėrtetė, por mė pas doli se ylli qė duket aq i shndritshėm nga Toka dhe qė pėr ne simbolizon dashurinė, s'ėshtė gjė tjetėr veēse njė planet i errėt e i zhytur nė nxehtėsi. Zbulimet e tij ishin edhe njė paralajmėrim pėr tė gjithė nė lidhje me pasojat qė mund tė ketė pėr Tokėn ngrohja globale, nė rast se nuk merren menjėherė tė gjitha masat pėr tė ndaluar emetimin e gazeve tė dėmshme nė atmosferė.
Ka thėnė: "Para se tė bėsh njė kek me mollė, fillimisht duhet tė krijosh universin".


Watson dhe Crick


Shkencėtarė britanikė, qė ia kushtuan gjithė veprimtarinė e tyre zbulimit tė kodit gjenetik. U vlerėsuan me ēmimin "Nobel" dhe konsiderohen si shkencėtarėt mė tė rėndėsishėm tė tė gjitha kohėrave. Mė 28 shkurt tė vitit 1953, Uatson dhe Crick, sė bashku me skuadrėn e tyre tė punės, bėnė tė pamundurėn: arritėn qė tė pėrcaktonin strukturėn e ADN-sė. Vetėm pėrmes kėtij zbulimi tė pėrbėrėsve tė spirales sė famshme u bė i mundur zbėrthimi i mistereve njerėzore, pra i pėrbėrėsve tė ashtuquajtura blloqe qė formojnė qenien tonė. Zbulimi ishte kyēi i zbėrthimit tė kodeve tona tė brendshme tė ekzistencės. Ishte njė zbulim qė sot duket njė gjė e zakonshme, por qė pėr kohėn shkaktoi njė tėrmet tė vėrtetė jo vetėm nė shkencėn e gjenetikės, por nė tė gjitha shkencat e tjera. Dy shkencėtarėt morėn edhe "Nobelin" pėr zbulimin e tyre. Kanė thėnė: "Zbuluam sekretin e jetės. Gjatė kėrkimit tonė kemi pasur shumė probleme, por kjo nuk na ka dekurajuar pėr ta ēuar gjithēka deri nė fund, edhe pėr arsyen sepse gjithmonė dilte dikush qė na inkurajonte dhe na bėnte tė vazhdonim".

View user profile http://www.forumijone.net
Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

No Comment.

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum