Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Unregister user » Kush ėshtė Martin Luteri?

Kush ėshtė Martin Luteri?

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

Martin Luteri u lind mė 10 nėntor 1483 nė Eisleben tė Saksonisė, Gjermani. Qysh prej fėmijėrisė shkoi nėpėr shkolla tė ndryshme pasi ky ishte pasioni i babait tė tij Gjonit qė i biri ta njihte tė vėrtetėn. Gjoni ishte dashamir i librit, dhe nėn kėtė frymėzim rritet edhe i biri. Nė vitin 1505 Luteri diplomoi nė Universitetin e Erfurtit nė filozofi dhe nė arte. Nga studimet e tepėrta u sėmurė disa herė si i ri. Ai thoshte se “tė dish tė lutesh, ėshtė gjysma mė e mirė e studimit”. Mė 1507 u shugurua prift katolik. Nė vitin 1508 u bė profesor nė Univeritetin e Vitenbergut. Studioi greqisht dhe hebraisht dhe kėshtu ai jepte mėsim edhe pėr Shkrimin e Shenjtė – Biblėn. Zbulesė e Zotit pėr Luterin ishte njė varg biblik i cili thoshte: “i drejti duhet tė jetojė me besim” (Rom 1,7), dhe prej kėtij momenti fillon reformimi i mendjes dhe i zemrės sė tij. Vizita qė i bėri Romės papnore mė 1510 po ashtu pati njė rol tejet domethėnės pėr bindjet e Luterit pasi atje pa vetėm hipokrizi dhe doktrina tė shumta jokrishtere. Luteri ishte prifti i parė qė u martua pasi ai gjeti mbėshtetje jo te kisha katolike por tek Bibla. Ishte i martuar me Katarina Borėn dhe ishte baba i gjashtė fėmijėve. Mė 31.X.1517 (qė ėshtė edhe Dita e Reformacionit), nė Vitenberg, nė derėn e kishės sė qytetit, i vė 95 tezat e tij, me paralajmėrimin se do t’i mbrojė publikisht pas tri ditėsh. Tri ditėt ishin ditėt simbolike tė ringjalljes sė Krishtit, andaj me kėtė kuptohej se do tė ringjallej sėrish kisha e vėrtetė e Krishtit nė Evropė. Kėrkesa e kėtyre tezave ishte reformimi i kishės katolike, por papa kundėrshton kėtė gjė. Pas mbrojtjes publike, fillojnė sulmet papnore. Nė Kuvendin e vitit 1524, pėrfundimisht, shpallet kisha protestante. Mė 1529, nė Kuvendin e Shpajerit, njė numėr i vogėl princash, nxjerrin njė protestė pėr shkak tė qėndrimit tė mbretit gjerman, dhe tė shumicės sė princave, qė kishin pėrkrahur reformacionin e Luterit. Mė 1531, princat protestantė, formojnė Ligėn Protestante. Martin Luteri vdiq mė 18 shkurt 1546. Luteri nuk ėshtė njė profet i protestantėve, por vetėm njė shėrbyes i Zotit. Pėrveē Luterit ishin edhe kėto figura kyēe tė reformacionit: Gj. Kalvini, U. Cvingli, K. Grebel, M. V. Iliriku, F. Melanhton, Xh. Hus, J. A. Komenski, H. Bullinger etj.

Reformacioni ose tezat e Luterit
Mė 31 tetor 1517 Martin Luteri i revoltuar me kishėn katolike se nuk predikohej ungjilli i Krishtit, ai i shpalli 95 tezat e tij tė njohura nė derėn e kishės tė Vitenbergut. Tezat ishin mėnyra, programi dhe platforma e reformacionit. Pesė tezat kryesore qė nxitėn edhe interesimin mė tė madh tek njerėzit nga shtresa tė ndryshme nė Zvicėr, Francė etj. ishin kėto:

Sola fide (Vetėm besimi)
Sola gratia (Vetėm Hiri)
Sola Christus (Vetėm Krishti)
Sola Scriptura (Vetėm Shkrimi i Shenjtė)
Soli Deo Gloria (Lavdia i takon vetėm Zotit)

Reformacioni i Luterit u bė njė lėvizje e madhe dhe e fuqishme gjithėpopullore, dhe synimi kryesor ishte liria individuale, zbatimi mėsimit tė Krishtit, decentralizimi kishtar, shembja e kultit tė papės dhe rolit tė tij nė jetėn e tė krishterėve, pėrkthimi i Biblės nė gjuhėt kombėtare, adhurimi dhe lavdėrimi tė bėhej nė gjuhėt e amtare, heqja e ikonave dhe e statujave nga kisha e Zotit, mohimi i sakramenteve katolike, heqja e ligjit tė beatifikimit, ndalimi i shitjes sė indulugjencave, mohimi i doktrinės sė purgatorit, riinterpretimi i transsubancializimit, heqja e ndikimit tė traditės mbi Biblėn, shpallja legale e martesės sė klerit etj.

Protestantėt sot nė botė
Mbi 10% e populates nė botė janė tė krishterė, pra mė shumė se 600 milion njerėz kanė dėshmuar se janė tė krishterė protestantė, kurse numri mė i madh i tyre ėshtė nė Amerikė, pastaj nė vendet evropiane shumicė janė nė Britani tė Madhe, Gjermani, Holandė, Suedi, Norvegji, Danimarkė, Zvicėr... etj. Reformacioni i Luterit edhe sot ėshtė i gjallė dhe vazhdon tė pėrhapet nėpėr shumė vende tė botės, si nė Kinė (mė shumė se 40 milionė, nė Brazil, mė shumė se 25 milionė, nė Kore tė Jugut, mė shumė se gjysma e popullsisė etj.) Sot, predikuesi dhe teologu mė i njohur botėror i kishės protestante ėshtė Billy Graham.

View user profile http://www.forumijone.net
Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

No Comment.

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum