Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

- Duke u rregjistruar ju do te perfitoni te drejta te lexoni edhe te shprehni mendimin tuaj

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistruar

Me Respekt// Staffi
Mirė se erdhėt nė mesin tonė .::: wWw.ForumiJone.Net :::.

You are not connected. Please login or register

 » Unregister user » Mrekullitė qė na ndryshuan jetėn pėrgjithmonė

Mrekullitė qė na ndryshuan jetėn pėrgjithmonė

View previous topic View next topic Go down  Message [Page 1 of 1]

Tė gjithė i mbajnė mend ditėt e fundit tė vitit 1999. Shumė prej produkteve dhe shėrbimeve teknologjike qė sot praktikisht na e vendosin informacionin nė majė tė gishtėrinjve ose nuk ekzistonin ende, ose ende nuk ishin maturuar




Me facebook apo GPS e pamundur tė humbėsh

Tė gjithė i mbajnė mend ditėt e fundit tė vitit 1999. Shumė gjėra qė tashmė janė bėrė tė domosdoshme atėherė mungonin. Shumė prej produkteve dhe shėrbimeve teknologjike qė sot praktikisht na e vendosin informacionin nė majė tė gishtėrinjve, na mbajnė tė lidhur dhe na argėtojnė, si dhe na mundėsojnė qė nė mėnyrė tė shpejtė dhe eficiente tė blejmė pothuajse gjithēka, ose nuk ekzistonin ende, ose ende nuk ishin maturuar.

Atėherė, kur na duhej informacion ne nuk shkonim ta kėrkonim nė internet, sepse ai ishte i porsanisur dhe ende jo i organizuar si duhet. Veē kėsaj, tė kėrkoje nė internet ishte gjė e tmerrshme, sa i pėrket ngadalėsisė, pėr arsye se shumica e amerikanėve pėrdornin modema dial-up me 54 kb pėr sekondė. Ne thjeshtė lexonim gazeta dhe revista tė printuara.

Sa pėr argėtimin, atėherė dėgjonim CD nė disc-playera tė lėvizshėm me madhėsinė e xhepit. Shkarkimi i kėngėve mp3 ishte njė opsion i ri dhe shpesh herė i paligjshėm pėr nxėnės kolegjesh. Ende shihnim televizor nė kohė reale.

Komunikonim shumė ndryshe. Telefonat celularė ishin vetėm pėr telefonata, ndonėse disa mundėsonin edhe dėrgimin e mesazheve. Por ne ende nuk ishim lidhur e rilidhur me miq e familje pėrmes rrjetėzimit social. Shumica prej nesh ende bezdiseshim prej mesazheve "Start me up" kur ndiznim kompjuterėt tanė me Windows 95. Veē kėsaj, kompjuterėt i konsideronim thjeshtė mjete pune. Kompjuterėt personalė nuk ishin bėrė ende nyjat e jetėve tona personale.

Dhe teksa mbyllej 1999, ne nuk e kishim idenė se ēfarė mrekullish do tė na sillte shekulli i ri.

1. GOOGLE

Funksion si njė sferė kristali. Qė nė fillim, motorri i kėrkimit ka prodhuar rezultate shumė tė sakta kėrkimesh. Kėtė e bėn duke pėrdorur njė algoritėm tė famshėm dhe sekret njėkohėsisht. Nė fakt, Google kishte kohė qė kishte nisur rrugėn e vet. Nė vitin 1999, kompania ka marrė ēmimin Technical Excellence Award. Qė atėherė, Google ka qenė njė fenomen i paarritshėm. Motorri i kėrkimit tėrhoqi shumė pėrdorues tė internetit, tė cilėt zbuluan se mund tė gjenin me shpejtėsi pikėrisht atė informacion qė kėrkonin. Nė 11 korrik 2000, ai u bė motorri i kėrkimit mė i madh, me 1 miliard tema nė indeksin e vet. (Sot, Google nuk pranon tė zbulojė madhėsinė e indeksit, duke thėnė vetėm qė "gjatė vitit qė kaloi ne e rritėm indeksin tonė me miliarda dokumenta").

Arritja e jashtėzakonshme e Google ėshtė se ai ėshtė shndėrruar nė trurin tonė. Kėto kohė, kur duam informacion pėr njė film, pėr njė konvertim metrik, diēka historike, zgjidhjen pėr njė problem programi nė kompjuter, ēmimin mė tė mirė pėr pothuajse ēdo produkt, apo njė adresė tė saktė, ne thjeshtė e 'google-ojmė'. Mė shumė se 1 miliard kėrkime kryhen nė Google pėrditė, dhe ėshtė faqja mė e vizituar nė internet, sipas Alexa. Vite mė parė, Google ishte thjeshtė njė motor kėrkimi. Sot, konglomerati Google pėrfshin email, fotografi, video, programe produktiviteti nė zyrė, njė faqe pėr pazar, shėrbim hartash, njė platformė lidhjesh dhe njė broėser mes tė tjerave. Shkurt, Google ėshtė vendi ku shkojmė pėr pothuajse gjithēka. Ju keni pytje, Google ka pėrgjigje, marrėdhėnie perfekte.

2. APPLE IPHONE

Apple iPhone ndryshoi pėrgjithmonė pritshmėritė tona pėr njė telefon celular. Kjo mrekulli e vogėl na mundėson tė bėjmė telefonata, tė lundrojmė nė internet, tė dėrgojmė emaile, tė shohim dhe rregjistrojmė video, tė bėjmė fotografi dhe tė luajmė.

Mijėra vetė nxituan tė zėnė radhėn pėr tė qenė tė parėt, qė e shtinin nė dorė kėtė pajisje kur doli pėr herė tė parė nė 29 qershor 2007. Daljet e mėvonshme - iPhone 3G dhe iPhone 3GS - ishin mė pak tė kėrkuar, por vetė pajisja sa vjen e pėrmirėsohet.

Ekrani i shndritshėm me prekje, media playeri i paarritshėm si dhe kapaciteti i madh pėr depozitim tė dhėnash si kontakte dhe kalendarė e bėjnė njėkohėsisht argėtues dhe tė domosdoshėm. Me iPhone-in, projektuesit e apple provuan edhe njė herė se, pajisje tė tilla janė po aq tė rėndėsishme sa edhe teknologjia e dobishme.

Mundėsitė e saj u zgjeruan nė mėnyrė eksponenciale nė 11 korrik tė vitit 2008, kur Apple hapi njė App Store (dyqan programesh) qė u mundėson pėrdoruesve tė shkarkojnė programe pėr iPhone tė prodhuar nga tė tretė e qė e shndėrrojnė atė nė njė kompjuter xhepi, mė tė mirin nė botė. App Store ka sot mė shumė se 100 000 programe tė disponueshėm pėr t'u shkarkuar dhe konkurentėt kanė nxituar qė atėherė qė tė krijojnė edhe ata dyqanet e tyre virtualė pėr programe.

Apple iPhone ėshtė pėrpjekja mė e suksesshme pėr konvergjencė nė historinė e produkteve teknologjike. Nuk ėshtė habi qė Apple ka shitur tashmė mė shumė se 30 milionė iPhone.

3. APPLE IPOD

Nėse jeni tė ēmendur pas muzikės, duhet ta mbani mend herėn e parė qė keni mbajtur njė iPod nė duar dhe jeni mrekulluar qė ky mp3 player i mrekullueshėm mund tė mbante 1000 kėngė. iPod, qė debutoi nė 23 tetor 2001 nuk ishte njė mrekulli qė erdhi menjėherė. Pajisja origjinale i la rrugė iPod Minit, Shuffle, Nano, Touch dhe nė fund Classic, memoria 160 GB e tė cilės mund tė mbajė 40 mijė kėngė.

Ipod i parė ishte njė mrekulli me njė dizenjo industriale minimaliste. Mekanizmi rrotullues i saj i dha njė tjetėr kuptim pėrdorimit tė pajisjeve audiodixhitale me njė program qė tė mundėson tė menaxhosh me lehtėsi njė librari prej mijėra kėngėsh. Me kalimin e dekadės, iPod u bė shumė mė tepėr se nė pajisje audio, duke i shtuar njė ekran LCD me ngjyra si dhe aftėsinė pėr tė depozituar kalendarė, kontakte, fotografi, video dhe lojėra.

Dyqani virtual i iTune na mundėsoi tė shkarkojmė dhe organizojmė kėngė si dhe u bė njė model biznesi i paprecedentė. Dhe vetė iPodi krijoi ekosistemin e tij tė kutive, kufjeve, adaptorėve pėr makinė si dhe spikerėve. Kompani ajrore dhe hotele nisėn tė ofrojnė shėrbime iPod, dhe industria e automjeteve nisi tė pėrfshijė pajisje shtesė pėr lidhjen me ta.

iPod ka transformuar mėnyrėn se si ne e blejmė, e dėgjojmė dhe e ndajmė muzikėn. Kjo pajisje tė mundėson tė marrėsh tė gjithė koleksionin e muzikės nė xhep, tė blesh kėngė tė reja tek je nė lėvizje, si dhe t'i luash si dhe ku tė duash.

4. FACEBOOK

Ndėrkohė qė, facebook i kishte paraarendėsit, qė ishin Friendster dhe MySpace, asnjė prej tyre nuk arriti ndonjėherė tė ketė influencėn e tij. Sot, kjo faqe ka afro 350 milionė pėrdorues aktivė si dhe zė 25% tė faqeve tė internetit qė vizitohen nė Amerikė.

Facebook, qė e nisi aktivitetin nė shkurt 2004, ėshtė faqja e dytė mė e vizituar e internetit nė botė - dhe kur hyn aty ke shumė gjėra pėr tė bėrė. Pjesėtarėt ndajnė mendime personale, ēfarė u pėlqen e ēfarė nuk u pėlqen, video, dhurata virtuale si dhe lidhje drejt lajmeve tė ndryshme. Facebook ėshtė faqja mė e madhe e ndarjes sė fotove nė botė, me mė shumė se 2.5 miliardė foto qė ngarkohen ēdo muaj. Biznese dhe organizata tashmė lidhen me klientėt dhe pjesėtarėt pėrmes faqeve tė fansave.

Facebook ėshtė shndėrruar nė ekuivalentin dixhital tė tė jetuarit nė njė qytet tė vogėl, ku tė gjithė mund tė dinė gjithēka pėr kėdo. Nuk ėshtė e pazakontė se ka lindur fėmija i njė miku, qė njė i njohur ėshtė ngritur nė detyrė (apo ėshtė ulur), apo qė motra jote ka ngecur nė njė stuhi dėbore. Facebook ka sjellė njė epokė ku privacia ka ikur dhe ka hyrė vetėdija pėr ambientin.

Ngjitja meteorike e facebook nuk ka ndodhur pa polemika. Pjesėtarėt janė rebeluar ndaj programit tė reklamave Beacon, ridizenjimeve tė faqes, ēėshtjeve tė privacisė dhe tolerancės ndaj grupeve fyes si ata qė mohojnė holokaustin pėrshembull. Megjithatė, anėtarėsia nė facebook po rritet me njė ritėm qė shumė shpejt mund ta bėjė mė tė madh se Google.

5. ĖI-FI

Nė vitin 2000, njerėzit nisėn tė heqin dorė nga modemat - ishte njė revolucion pa kabėll, qė na mundėsonte tė punonim nga shtėpia, nga rruga, nė tren dhe madje edhe nė lartėsi tė mėdha. Ėi-fi e bėri gjithashtu internetin njė burim informacioni dhe argėtimi qė mund ta kishe kurdo, kudo. Ėi-fi ėshtė njė term marketimi pėr aleancėn Ėi-fi dhe konkretisht pėr specifikimin IEEE 802.11. I pari specifikim qė e bėri popullor punėn nė rrjete jokabllorė ishte 802.11b; 11a, 11g dhe 11n e pasuan. Pėrpara kėtij specifikimi, pajisjet jokabllore nuk kanė qenė tė ndėrveprueshme - dhe ishin tė pavlera pėr njerėzit e zakonshėm. Aleanca i teston produktet pėr tė siguruar qė bashkėveprojnė si duhet.

Nė terma tė nismave tė tregut, Ėi-fi ka qenė me shumė ndikim. Sot, 65 pėrqind e shtėpive nė Amerikė kanė njė rrjet pa kabėll. Dhe Ėi-fi nuk ėshtė kufizuar pėr pėrdorim shtėpiak apo nė zyrė: sot kjo teknologji mbėshtjell kafeteri, aeroporte, hotele, parqe publikė, universitete dhe disa avionė. Pėrveēse na ka ēliruar nga kabllot (si dhe pėrveēse ka ndihmuar qė shitjet e laptopėve tė kalojnė ato tė desktopėve), Ėi-Fi mundėsoi krijimin e njė ekosistemi pajisjesh qė lidhen nė rrjetin e shtėpisė. Ne e pėrdorim pėr tė dėrguar video dhe audio dixhitale nė shtėpitė tona, tė dėrgojmė dokumente nė printer, tė lidhemi me kamera dixhitale pėr transferim fotografish, tė luajmė lojėra me kundėrshtarė qė ndodhen larg, si dhe pėr tė pėrshpejtuar lundrimin nė internet nė celularė. Dhe pa Ėi-Fi, kompjuteri mė i famshėm dhe i kėrkuar sot, netbook, do tė ishte i padobishėm.

6. BROADBAND INTERNET ACCESS

A e mbani mend teknologjinė ISDN? Dhjetė vjet mė parė, ajo teknologji plot telashe ishte pararoja e broadband internet access. Fatmirėsisht, ardhja e modemėve DSL dhe kabllore si dhe aksesi satelitor dhe mė pas ai i celularėve 3G nė internet solli lidhjet e shpejta nė internet pėr shumicėn e familjeve.

Broadband nisi tė ketė fėrkime serioze nė fillim tė dekadės, sipas Nielsen, qė pohoi se nė mars 2002 broadband kish hyrė nė treg teksa pėrdoruesit e shpejtėsisė sė lartė kishin eklipsuar ata qė pėrdornin dial-up. Sot, sipas Forrester Research, janė 80.9 milionė familje nė SHBA qė pėrdorin broadband. Lidhja me broadband e bėri internetin tė domosdoshėm. Ajo shtroi rrugėn pėr shkarkimet e muzikės dhe filmave, blerjen e pothuajse ēdo gjėje nga dyqane virtualė si Amazon.com, rrjete socialė, telefonata VoiP e videokonferenca.

Fuqia transformuese e broadband shkon pėrtej shtėpisė. Adoptimi i saj pėrkoi me dy forca tė njėkohshme: globalizimin e biznesit dhe pėrparimet nė rrjetet e teknologjisė sė informacionit nė korporatat e mėdha. Dhe kjo solli njė epokė tė re tregtie online, duke ndryshuar mėnyrėn si operojnė bizneset.

Shpejtėsia me tė cilėn kėto forca pėrfshinė ekonominė globale ishte e hatashme dhe impakti nė tėrėsi ka qenė i thellė.

Kurrė mė parė njė teknologji e vetme nuk e ka ndryshuar ekonominė globale dhe mėnyrėn si ne jetojmė. E gjithė kjo me shpejtėsinė e broadband.

7. TiVo

Nė thelb, TiVo solli tek televizori revolucionin dixhital - pėr tmerr tė Hollywoodit. Asnjėherė qė nga debutimi i videoregjistruesve njė pajisje argėtimi shtėpiak nuk ka shkaktuar kaq shumė frikė mes tė mėdhenjve - apo kėnaqėsi mes klasave qė i shohin videot. Nė vitin 2003, Drejtori i FCC, Michael Powell e quajti TiVo, "makina e Perėndisė". Ėshtė e lehtė ta kuptosh entuziazmin.

TiVo ua mori kontrollin transmetuesve dhe ua dha shikuesve. Nuk kish nevojė tė ishe nė shtėpi tė enjten mbrėma pėr tė parė "Friends": Thjeshtė e programoje tė regjistronte tė gjithė episodet dhe mė pas i shikoje kur tė doje. S'kishe kohė pėr reklamat? I kapėrceje! Dhe nėse nuk e ke ndjekur tė gjithė dinamikėn, ndėrkohė qė sheh TV direkt, thjeshtė ktheje pas.

TiVo i parė u shit nė mars 1999 dhe shumė shpejt njerėzit gumėzhinin pėr lehtėsinė legjendare tė pėrdorimit, aftėsinė pėr tė sugjeruar programim bazuar nė preferencat e shikuesit, si dhe interface-n shumė intuitive. Fjala u pėrhap shpejt dhe deri nė janar tė vitit 2007, TiVo kishte 4.4 milionė tė regjistruar.

Sot, TiVo nuk ėshtė tamam forca qė ka qenė dikur. Kompanitė kabllore i kanė marrė pjesė tė mira tregut tė saj, duke integruar aftėsi transmetuese me aparatė tė tipit TiVo. Megjithatė, popullariteti i saj ėshtė i paarritshėm. Sot, mė shumė se 38 milionė familje nė SHBA kanė njė DVR, shumica e tė cilėve ofrohen prej operatorėve kabllorė.

Kėshtu qė, nėse jeni njė prej miliona fansave tė televizionit, atėherė nuk mund tė imagjinoni njė botė pa programimin e TiVo.

8. GPS

Me shumė gjasa, fillimisht shumė njerėz e kanė hasur sistemin GPS tė navigimit nė njė makinė me qira tė marrė tek Hertz. Kompania nisi ta instalojė sistemin e saj me tė cilin nuk humbet kurrė nė vitin 1997. Nė atė kohė, udhėtimi me GPS ishte i kushtueshėm. Mė keq akoma, satelitėt e pozicionimit global qė janė nė pronėsi tė qeverisė sė SHBA, ishin qėllimisht tė dobėsuar kur pėrdoreshin pėr qėllime civile. Nė vitin 2000, qeveria lejoi pėrdorimin civil tė sinjalit ushtarak tė GPS dhe tashmė saktėsia kthesė pas kthese u bė realitet. Sot, afro 31 pėrqind e tė rriturve nė Amerikėn e Veriut pėrdorin njė sistem tė lėvizshėm navigimi, sipas "Forrester Research". Pajisjet e instaluara nė makinė ofrojnė udhėzime kthesė pas kthese, tė cilėt kalkulohen automatikisht kur pėr shembull, harron tė kthehesh nė vendin e duhur. Udhėzimet me zė janė ofruar nė njė seri zgjedhjesh vokale, si pėr shembull Snoop Dogg apo Madona.

Nė vitet e fundit, kemi parė navigimin GPS tė fitojė terren brenda telefonave celularė, si tek iPhone, duke pėrdorur programe tė shkarkueshėm. Edhe kompanitė celulare e ofrojnė njė shėrbim tė tillė kundrejt njė pagese.

GPS nuk ėshtė e kufizuar nė udhėzime pėr tė ngarė makinėn. Sot po shohim gjithnjė e mė shumė njerėz qė pėrdorin gjeoetiketimin pėr tė shtuar lartėsinė dhe gjerėsinė e saktė gjeografike si informacion pėr fotografi, video dhe harta. Ne tani mund tė vendosim fotografitė e pushimeve nė njė hartė dhe madje mund tė pėrdorim tė dhėnat e gjatėsisė dhe gjerėsisė gjeografike pėr tė gjetur vendndodhjen dhe identifikuar atė restorantin francez ku do tė donim shumė tė ktheheshim nė tė ardhmen.

Kjo ėshtė bukuria e GPS: nuk na tregon vetėm se ku po shkojmė, por edhe se ku kemi qenė.

9. WINDOwS XP

Komenti i parė pėr Windows XP ėshtė bėrė nė shtator 2001. Atėherė u vlerėsua shumė shkrirja qė i kish bėrė programeve kompjuterikė tė Windows 98, duke e bashkuar me sigurinė qė ofronte Windows NT. Nė fakt, atėherė u tha se ky ėshtė "Sistemi i operimit mė i fundit dhe mė i miri qė Windows ka nxjerrė deri sot".

Ēfarė deklarate parashikuese qė ishte! Nėntė vjet mė vonė, Windows XP vazhdon tė jetė sistemi operativ mė popullor nė botė. XP komandon pothuajse 62% tė tregut, ndėrkohė qė e sapoardhura Windows 7 ka afro 7 pėrqind tė tregut. XP i dikurshėm ėshtė sistemi operativ qė vendoset nė kompjutera tė vegjėl, qė ėshtė kategoria mė e fundit e kompjuterėve.

Dhe nė njė lėvizje qė ndodh pėr herė tė parė nė histori, Microsoft u ofroi njė rikthim tek XP atyre pėrdoruesve qė patėn eksperiencė tė tmerrshme me Windows Vistan. Pėrse XP ishte kaq i mrekullueshėm?

Ai ishte i pari sistem operativ i orientuar nga konsumatori, i prodhuar nga Microsoft dhe i cili u ndėrtua mbi arkitekturėn e Windows NT. Por ai gjithashtu, pėrfshinte aftėsinė e Windows 98 pėr lojėra dhe programe. Kodimi DOS qė kish qenė i dukshėm nė sistemet e mėparshėm operativė tė Microsoft tashmė kish ikur dhe Ekrani Blu i Vdekjes, siē u quajt, nė pjesėn mė tė madhe u zhduk.

Windows XP shtoi gjithashtu aftėsi tė reja lidhjeje nė rrjet (duke pėrfshirė lidhjet jokabllore) si dhe Internet firewall-in. Na pėlqeu tė gjithėve edhe debutimi i Windows Media Player si dhe mbėshtetja automatike pėr aparatet fotografikė dixhitalė.

Me Windows XP, Microsofti shėnjestroi disa prej tipareve qė do tė bėheshin pėrcaktues tė dekadės sė ardhshme. Rrallėherė e ardhmja ėshtė parashikuar kaq saktė.

10. APPLE IMAC

Kur Steve Jobs hipi nė skenė pėr tė prezantuar tė parin iMac nė 6 maj 1998, ai premtoi se ai do tė kombinonte "eksitimin e internetit me thjeshtėsinė e Macintoshit". Fare mirė mund ta kish quajtur edhe njė kompjuter marrėzisht tė mrekullueshėm.

Bashkimi i monitorit me hard diskun ishte provuar shumė herė, por ai asnjėherė nuk kishte ndodhur me stilin e iMacut. Nė dekadėn e fundit, Apple ka nxjerrė njė seri kompjuterėsh tė tillė iMac me ekrane LCD qė kanė qenė jashtėzakonisht shumė funksionalė, me njė dizenjo shumė elegante dhe gjithjė e mė tė pėrballueshėm financiarisht.

iMacu mė i hershėm me ekran LCD, G4, ndoqi njė dizenjo tė guximshme: ekrani i tij 15-polėsh ishte montuar mbi njė bazė nė formė vezake ku ndodheshin motherboardi, procesori, drive optik si dhe tė tjerė komponentė tė brendshėm. Nė versionet e mėvonshėm, Apple do tė shtonte edhe tė tjerė funksione si njė kamerė tė inkorporuar, DVD, Ėi-Fi tė integruar dhe tastierė e maus pa kabėll.

Ēdo model i ri ka qenė njė mrekulli e vėrtetė. Zakonisht, paneli kryesor nuk ka bokse audio, butona kontrolli apo porta. Tė gjithė portat janė tė reshtuara vertikalisht nė pjesėn e pasme.

Tė tjerė prodhues kompjuterėsh janė pėrpjekur tė kopjojnė iMacun, por asnjėri nuk i ėshtė ofruar. iMac vazhdon tė jetė shkrirja e pėrsosur e stilit dhe performancės, me njė ēmim tė pėrballueshėm.

View user profile http://www.forumijone.net
Share this post on: Excite BookmarksDiggRedditDel.icio.usGoogleLiveSlashdotNetscapeTechnoratiStumbleUponNewsvineFurlYahooSmarking

No Comment.

View previous topic View next topic Back to top  Message [Page 1 of 1]

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum