Njohja e Kosovės ėshtė njė ushtrim i ri diplomatik. Pėr Kosovėn, por edhe pėr pjesėn tjetėr tė shqiptarėve, tė cilėt nė kėtė fillim-shekulli panė tė realizuar ėndrrėn e njė shteti tė dytė shqiptar nė Ballkan. Qė nga dita e shpalljes sė pavarėsisė, duket sikur ka kaluar njė pėrjetėsi. Kosovėn e kanė njohur tashmė plot 70 vende anėtare tė OKB, vendimi i Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė ka legjitimuar shpalljen e pavarėsisė, qeveria e koalicionit e Hashim Thaēit ka hyrė nė krizė pas ikjes sė ministrave tė LDK, presidenti ka dhėnė dorėheqjen dhe vendi po pėrgatitet pėr zgjedhje tė jashtėzakonshme, qė do mbahen ndoshta nė fund tė kėtij viti.Duken ngjarje qė mund tė ishin shtrirė nė njė hapėsirė kohore tre apo katėr fish mė tė madhe. Megjithatė, nė njė shtet tė ri, ecuria e evenimenteve ka njė ritėm mė tė madh sesa nė demokracitė e konsoliduara apo shtetet e vjetra nė moshė.
Kosovėn e kanė njohur deri tani 22 nga 27 vendet anėtare tė BE, 24 nga 28 vendet anėtare tė NATO-s, 33 nga 47 vendet anėtare tė Kėshillit tė Europės, 35 nga 56 vendet anėtare tė OSBE, 17 nga 57 vendet enatėre tė OKI-sė, 8 nga 22 vende tė Ligės Arabe, 7 nga 7 vende anėtare tė G7 dhe 7 nga 8 vendet anėtare tė G8-ės. Mund tė thuhet se 70 vendet qė e kanė njohur Kosovėn, prodhojnė sot 71.98% tė GDP nė rang botėror.
Procesi i njohjes ndėrkombėtare tė Kosovės ka njohur njė frenim tė natyrshėm para hapjes sė procesit nė GJND. Kjo gjykatė u vu nė lėvizje pas miratimit tė rezolutės sė 8 tetorit 2008, me kėrkesėn e Serbisė, e cila i kėrkonte GJND qė tė shqyrtonte ligjshmėrinė e pavarėsisė sė Kosovės. GJND priti deri nė korrik komentet nga 36 vendet relatore (21 nė mbrojtje tė pavarėsisė dhe 15 kundėr saj). Nga kėto vende, 14 prej tyre paraqitėn komentet nė fjalė. Kina dhe Rusia preferuan tė mos paraqesin komente.
Mė 22 korrik GJND dha opinionin e saj, duke deklaruar se Deklarata e Pavarėsisė sė Kosovės nuk bie ndesh me ligjin ndėrkombėtar, me rezolutėn 1244, si dhe me Kornizėn Kushtetuese tė Kosovės tė asaj periudhe. Nė reagim ndaj kėtij qėndrimi final tė GJND, Serbia mori pranė Asamblesė sė Pėrgjithshme tė OKB nismėn pėr njė tjetėr rezolutė, e cila kaloi nė shtator, me njė tekst qė e nxirrte sėrish tė humbur pakėn serbe. Shteti shqiptar ka kryer njė lobim jo tė vogėl nė favor tė rritjes sė numrit tė njohjeve tė Kosovės nga komuniteti ndėrkombėtar. Krerėt mė tė lartė tė shtetit, por edhe pėrfaqėsues politikė tė tė gjitha forcave kryesore, kanė shfrytėzuar nė mėnyrė konstante formatet e ndryshme ndėrkombėtare, pėr tė lobuar nė favor tė pavarėsisė.
Trupi diplomatik shqiptar nga ana tjetėr, ka pasur njė angazhim tė posaēėm, qė ēeshtja e njohjes sė shtetit tė ri kosovar, tė jetė nė qendėr tė tė gjitha kontakteve me partnerėt e huaj. Mund tė thuhet se tashmė raporti i forcave po nis tė anojė dukshėm nga grupimi i madh i shteteve qė janė nė favor tė njohjes sė shtetit kosovar. Megjithatė, nė lojė janė interesa tė shumta, tė vjetra e tė reja, gjeopolitike dhe ekonomike, tė natyrės etnike dhe me specifika tė brendshme pėr secilin vend, tė cilat ende e pengojnė avancimin e njohjeve. Nga Spanja, e cila ka problemin e rajoneve baske e katalane, deri tek ish-vendet e paangazhuara qė ndjejnė ende njė farė nostalgjie pėr Jugosllavinė e Titos, apo disa vende ortodokse e sllave tė gjitha kėto vijojnė tė kapen pas idesė se pavarėsia e Kosovės ėshtė, pėr njė arsye a njė tjetėr, diēka e dėmshme dhe qė nuk duhet pranuar. Gjithsesi Kosova ka marrė rrugėn e sigurtė tė afirmimit ndėrkombėtar. Historinė smund ta kthejė pas asgjė.
No Comment.