* Nė tė shumtėn e herėve jemi tė pakėnaqur me tė tjerėt, kur jemi tė pakėnaqur me veten. {Ampel}
* Ne jemi mėsuar t'i vlerėsojmė njerėzit sipas vetes dhe nė qoftė se ua falim atyre me lehtėsi tė metat tona, nga ana tjetėr, i gjykojmė ata ashpėr kur nuk i kanė meritat tona. {Balzak}
* Disa njerez era ua merr mendtė, po aq lehtė sa edhe kapelėn. {Halifaku}
* Ka njerėz tė cilėt nuk lajthisin kurrė sepse mendja e tyre nuk prodhon asnjėherė mendime tė arsyeshme. {Göthe}
* Ata qė nuk kėrkojne asgjė edhe vetė nuk japin asgjė. Gille}
* Disa njerėz japin premtime, pėr hir tė kėnaqsisė qė kanė kur nuk i mbajnė ato. {Hezlit}
* E meta mė e madhe e njerėzve ėshtė qė kanė shumė tė meta tė vogla. { Zhan Pol}
* Tė gjithė ne jemi nga natyra tė gatuar nė atė mėnyrė, qė kemi mė tepėr dėshirė tė qortojmė kur gabohet, se sa tė lavdėrojmė kur puna bėhet siē duhet. {Kastiljone}
* Tė gjithė ankohen pėr kujtesė tė pamjaftueshme, por asnjė deri mė sot nuk ėshtė ankuar pėr mungesė arsyetimi tė shėndoshė. {Laforushko}
* Dobėsitė e tė tjerėve i shikojmė me sytė reqebullit. Pėrkundrazi, dobėsitė tona, me ato tė urithit. {Lafonteni}
* Pėrvoja ime jetėsore mė ka bindur se njerėzit tė cilėt nuk kanė tė meta, kanė shumė mė pak vlera. {Linkoln}
* Njerėzit tė cilėt ankohen se s'kanė asnjėherė kohė, zakonisht nuk bėjnė asgjė. {Lichtenberg}
* Njerėzit tė cilėt u shėrbejnė jashtė masės tė tjerėve, dobėsojne forcėn krijuese vetjake. {Lichtenberg}
* Sikundėr nuk ka peshk pa hala, nuk ka edhe njeri pa tė meta. {Luther}
* Shumė njerėz marrin rrugėn e shtrembėr kundėr vullnetit tė tyre, vetėm e vetėm sepse rruga e drejtė pėr ta nuk egziston. {Tomad Man}
* Nuk ėshtė ndėrgjegja e njerėzve qė pėrcakton qenien e tyre, por e kundėrta, qenia e tyre shoqėrore pėrcakton ndėrgjegjen e tyre.
* Nė tė folur njerėzit janė tė gjithė njėlloj dhe vetėm veprat e tregojnė ndryshimin. {Molier}
* Arsyetojnė tė gjithė, por njerėz tė arsyeshem ka pak . { Mora}
* Ka njerėz, mospėrfillja dhe pėrbuzja e tė cilėve tė bėn mė tepėr nder se sa miqėsia dhe lėvdatat e tyre.
* Ne e vlerėsojmė pak atė qė e arrijmė me lehtėsi: vlera e ēdo gjėje pėrcaktohet nga masa e mundit tonė. {Pejn}
* Pėr fatkeqėsitė e tyre njerėzit janė tė prirur tė akuzojnė fatin, Perėndinė dhe ēdo gjė tjetėr, por vetėm jo vetveten. {Platoni}
* Shumica e njerėzve kėrkon shoqėri, jo pėr tė dėgjuar tė tjerėt, por pėr tė folur vetė.
* Nė shoqėri mund tė shkėlqejnė vetėm pak njerėz, por tė kėndshėm mund tė jenė shumė. {Suift}
* Qortimi qė tė bėn njeriu i keq ėshtė e barabartė me lėvdatėn. {Seneka,i riu}
* Pėr njerėzit e ndershėm premtimi ėshtė detyrim. {Turaji}
* Tė metat tona nuk i shohim , tė huajat i vemė re menjėherė. {Fedr}
* Njė pjesė njerėzish vepron pa menduar, kurse pjesa tjetėr mendon, por pa vepruar. {Foskolo}
* Kuptojnė shumė pak ata njerėz, qė kuptojnė vetėm atė qė mund tė shpjegohet. {Henri shon}
* Duke qortuar tė tjerėt , ne tėrthorazi, shpesh lavdėrojmė veten. {Trajon Eduards}
* Zakonisht njerėzit janė tė prirur tė besojne nė atė qė e dėshirojnė. {Cezari}
* Njerėzit mendjeshkurtėr besojnė fatin , njerėzit e fortė shkakun dhe pasojėn. {Emerson}
* Ne jemi mėsuar t'i vlerėsojmė njerėzit sipas vetes dhe nė qoftė se ua falim atyre me lehtėsi tė metat tona, nga ana tjetėr, i gjykojmė ata ashpėr kur nuk i kanė meritat tona. {Balzak}
* Disa njerez era ua merr mendtė, po aq lehtė sa edhe kapelėn. {Halifaku}
* Ka njerėz tė cilėt nuk lajthisin kurrė sepse mendja e tyre nuk prodhon asnjėherė mendime tė arsyeshme. {Göthe}
* Ata qė nuk kėrkojne asgjė edhe vetė nuk japin asgjė. Gille}
* Disa njerėz japin premtime, pėr hir tė kėnaqsisė qė kanė kur nuk i mbajnė ato. {Hezlit}
* E meta mė e madhe e njerėzve ėshtė qė kanė shumė tė meta tė vogla. { Zhan Pol}
* Tė gjithė ne jemi nga natyra tė gatuar nė atė mėnyrė, qė kemi mė tepėr dėshirė tė qortojmė kur gabohet, se sa tė lavdėrojmė kur puna bėhet siē duhet. {Kastiljone}
* Tė gjithė ankohen pėr kujtesė tė pamjaftueshme, por asnjė deri mė sot nuk ėshtė ankuar pėr mungesė arsyetimi tė shėndoshė. {Laforushko}
* Dobėsitė e tė tjerėve i shikojmė me sytė reqebullit. Pėrkundrazi, dobėsitė tona, me ato tė urithit. {Lafonteni}
* Pėrvoja ime jetėsore mė ka bindur se njerėzit tė cilėt nuk kanė tė meta, kanė shumė mė pak vlera. {Linkoln}
* Njerėzit tė cilėt ankohen se s'kanė asnjėherė kohė, zakonisht nuk bėjnė asgjė. {Lichtenberg}
* Njerėzit tė cilėt u shėrbejnė jashtė masės tė tjerėve, dobėsojne forcėn krijuese vetjake. {Lichtenberg}
* Sikundėr nuk ka peshk pa hala, nuk ka edhe njeri pa tė meta. {Luther}
* Shumė njerėz marrin rrugėn e shtrembėr kundėr vullnetit tė tyre, vetėm e vetėm sepse rruga e drejtė pėr ta nuk egziston. {Tomad Man}
* Nuk ėshtė ndėrgjegja e njerėzve qė pėrcakton qenien e tyre, por e kundėrta, qenia e tyre shoqėrore pėrcakton ndėrgjegjen e tyre.
* Nė tė folur njerėzit janė tė gjithė njėlloj dhe vetėm veprat e tregojnė ndryshimin. {Molier}
* Arsyetojnė tė gjithė, por njerėz tė arsyeshem ka pak . { Mora}
* Ka njerėz, mospėrfillja dhe pėrbuzja e tė cilėve tė bėn mė tepėr nder se sa miqėsia dhe lėvdatat e tyre.
* Ne e vlerėsojmė pak atė qė e arrijmė me lehtėsi: vlera e ēdo gjėje pėrcaktohet nga masa e mundit tonė. {Pejn}
* Pėr fatkeqėsitė e tyre njerėzit janė tė prirur tė akuzojnė fatin, Perėndinė dhe ēdo gjė tjetėr, por vetėm jo vetveten. {Platoni}
* Shumica e njerėzve kėrkon shoqėri, jo pėr tė dėgjuar tė tjerėt, por pėr tė folur vetė.
* Nė shoqėri mund tė shkėlqejnė vetėm pak njerėz, por tė kėndshėm mund tė jenė shumė. {Suift}
* Qortimi qė tė bėn njeriu i keq ėshtė e barabartė me lėvdatėn. {Seneka,i riu}
* Pėr njerėzit e ndershėm premtimi ėshtė detyrim. {Turaji}
* Tė metat tona nuk i shohim , tė huajat i vemė re menjėherė. {Fedr}
* Njė pjesė njerėzish vepron pa menduar, kurse pjesa tjetėr mendon, por pa vepruar. {Foskolo}
* Kuptojnė shumė pak ata njerėz, qė kuptojnė vetėm atė qė mund tė shpjegohet. {Henri shon}
* Duke qortuar tė tjerėt , ne tėrthorazi, shpesh lavdėrojmė veten. {Trajon Eduards}
* Zakonisht njerėzit janė tė prirur tė besojne nė atė qė e dėshirojnė. {Cezari}
* Njerėzit mendjeshkurtėr besojnė fatin , njerėzit e fortė shkakun dhe pasojėn. {Emerson}