Hamdi NUHIJU
Raportet midis Maqedonisė me Greqinė 20 vitet e fundit janė nė pėrkeqėsim e sipėr. Edhe pėrkundėr presioneve diplomatike, kėto dy shtete nuk po lėshojnė pe nė qėndrimet e tyre dhe po mundohen qė tė i bėjnė probleme njėri-tjetrit.
Me 7 prill tė vitit 1993 Greqia e bllokoi Maqedoninė pėr anėtarėsimin e saj nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara. Atėherė Greqia e akuzoi Maqedoninė pėr pretendime territoriale ndaj Greqisė dhe se me emrin e saj kushtetues Maqedonia do tė rrėnonte suverenitetin e shtetit grek. Dhe nėn presionin ndėrkombėtar, shtetet e OKB u morėn vesh qė ta pranojnė Maqedoninė nė OKB me referencėn IRJM- ish Republika Jugosllave e Maqedonisė.
Menjėherė pas pranimit tė Maqedonisė nė OKB, shtetin grek e kapi njė krizė tė rėndė politike. Prej qeverie bie Demokracia e Re, dhe vjen nė fron partia PASOK e Andreas Papanderut. Kryeministri i ri grek i prishi marrėdhėniet diplomatike me Maqedoninė duke i venduar embargo tregtare. Dhe me 13 shtator tė vitit 1995 u nėnshkrua njė marrėveshje e re midis Greqisė dhe Maqedonisė, ku Maqedonia e ndėrroi flamurin e saj shtetėror dhe shtoi nė preambulėn e Kushtetutės se nuk ka asnjė pretendim territorial ndaj shteteve fqinjė. Ndėrsa Greqia sipas kėsaj marrėveshjeje detyrohej qė tė mos pengoj Maqedoninė pėr kyēje nėpėr instanca ndėrkombėtare.
Me 10 dhjetor tė vitit 2001 pėr tė parėn herė lindi ideja e njė shtese gjeografike mbi emrin e Republikės sė Maqedonisė. Edhe pse marrėveshjet vazhdojnė, ideja thellohet pėr ndryshimin e emrit kushtetues tė Maqedonisė. Jepen shumė propozime dhe ide.
Me 9 nėntor tė vitit 2005, ndėrmjetėsuesi nė kontest Metju Nimic jep propozimin mė serioz deri mė tani. Ai sjell formulėn e dyfishtė qė Maqedonia nė nivel ndėrkombėtar tė njihet si Republic of Macedonia, ndėrsa qytetarėt e saj si qytetar tė Republica Macedonia-Skopje ( Shkupi). Ky propozim u pranua nga ana e palės maqedonase, ndėrsa e refuzuan pala greke. ( datat dhe vitet e kėtij teksti janė huazuar nga forum.com.mk)
Qysh prej vitit 2005 e kėndej ka edhe njė mori aktivitetesh dhe takimesh midis dy palėve pėr zgjidhjen e kontestit rreth emrit kushtetues. Maqedonia u bllokua pėr anėtarėsim nė NATO nė samitin e Bukureshtit nga ana e palės greke. Bisedimet rreth dy palėve shpesh herė ishin edhe indirekte duke e provokuar njėra tjetrėn pėrmes metodave dhe mėnyrave tė ndryshme. Garnitura udhėheqėse politike nė vend e provokoi Greqinė duke e ndėrruar emrin e aerodromit tė Shkupit nė Aleksandri i Madh, ndėrsa mediumet nė Greqi vazhduan dezinformimet dhe shantazhet rreth Maqedonisė.
Nė takimin e fundit nė Shkup, me 24 shkurt 2010, ndėrmjetėsuesi Metju Nimic ndėrmjet tjerash tha: " Kėto diskutime u karakterizuan si shumė serioze dhe konstruktive. Njashtu ka njė vullnet tė madh pėr zgjidhjen e problemit. Ekziston njė mentalitet tjetėr dhe njė dėshirė tė flaktė pėr zgjidhjen e kėtij problemi. Shpresoj se mbi baza tė kėsaj dhe diskutimeve nė Athinė, ne do tė mundemi qė tė pėrshpejtojmė procesin i cili ėshtė shumė i ngadalshėm nė muajt e fundit dhe tė shohim se a ka ndonjė mundėsi pėr tejkalimin e kėtij kontesti qė ėshtė nė agjendėn ndėrkombėtare pėr njė periudhė tė gjatė".
Pak para ardhjes nė Shkup nga ana e ndėrmjetėsuesit ndėrkombėtar Metju Nimic, ishte edhe shefi pėr zgjerim nė Bashkimin Evropian, Shtefan Fule. Ai ishte nė vizitė nė Shkup ku u takua me pėrfaqėsues tė qeverisė sė Republikės sė Maqedonisė. Porositė dhe mesazhet e tij ishin tė lexuara nga ana e politikanėve tė kėtushėm si kushte pėr zgjidhjen sa mė tė shpejt tė kėtij kontesti. Qėllimi ėshtė qė brenda kėtyre muajve ta shohim Maqedoninė si anėtare tė NATOS dhe qė mė pastaj Maqedonia tė fitojė datė pėr bisedime pėr futje nė Bashkimin Evropian.
Maqedonia dhe Greqia e kanė patjetėr qė tė zgjidhin problemet ndėrmjet veti. Nė Greqi pėrsėri u riaktivizuan protestat kundėr pushtetit. Vendi ėshtė i kapluar nga njė krizė ekonomike dhe si duket infuzionet e Bashkimit Evropian, mė saktėsisht tė Gjermanisė, nuk do tė jenė tė mjaftueshme pėr shėrim pėrfundimtar dhe efikas nga kjo sėmundje. Tashti Greqia ėshtė para nėnshtrimit dhe bankrotit pėrballė Bashkimit Evropian. Ajo do tė pranonte gjithēka vetėm tė dilte nga kriza e thellė ekonomike dhe institucionale.
Supozojmė se kriza ekonomike nė Greqi ėshtė si rezultat i presionit ndėrkombėtar pėr nėnshtrimin e atij vendi ndaj BE dhe largimin e Greqisė nga pozicioni i tė ledhatuarit.
Nė Maqedoni po lindin sfida dhe kriza tė reja! Vendi po pėrballet me varfėri, me bllokime ndėrkombėtare nga Greqia, me padrejtėsi ndaj etniteteve tė ndryshme pėrmes projekteve diskriminuese tė qeverisė, me tensionimin e raporteve ndėretnike dhe ndėrfetare nė vend si dhe ėshtė para njė katastrofe natyrore.
Pėr kėtė vend, sa mė shpejt qė tejkalohen problemet me Greqinė ėshtė aq mė mirė pėr krijimin e njė klime tė investimeve nė vend si dhe tė sigurimit tė ardhmėrisė pėr qytetarėt e kėtij vendi.
Futja e Maqedonisė nė NATO dhe BE, nuk ka dyshim se krijon liri ekonomike dhe politike pėr qytetarėt shqiptar tė kėtij vendi.
Raportet midis Maqedonisė me Greqinė 20 vitet e fundit janė nė pėrkeqėsim e sipėr. Edhe pėrkundėr presioneve diplomatike, kėto dy shtete nuk po lėshojnė pe nė qėndrimet e tyre dhe po mundohen qė tė i bėjnė probleme njėri-tjetrit.
Me 7 prill tė vitit 1993 Greqia e bllokoi Maqedoninė pėr anėtarėsimin e saj nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara. Atėherė Greqia e akuzoi Maqedoninė pėr pretendime territoriale ndaj Greqisė dhe se me emrin e saj kushtetues Maqedonia do tė rrėnonte suverenitetin e shtetit grek. Dhe nėn presionin ndėrkombėtar, shtetet e OKB u morėn vesh qė ta pranojnė Maqedoninė nė OKB me referencėn IRJM- ish Republika Jugosllave e Maqedonisė.
Menjėherė pas pranimit tė Maqedonisė nė OKB, shtetin grek e kapi njė krizė tė rėndė politike. Prej qeverie bie Demokracia e Re, dhe vjen nė fron partia PASOK e Andreas Papanderut. Kryeministri i ri grek i prishi marrėdhėniet diplomatike me Maqedoninė duke i venduar embargo tregtare. Dhe me 13 shtator tė vitit 1995 u nėnshkrua njė marrėveshje e re midis Greqisė dhe Maqedonisė, ku Maqedonia e ndėrroi flamurin e saj shtetėror dhe shtoi nė preambulėn e Kushtetutės se nuk ka asnjė pretendim territorial ndaj shteteve fqinjė. Ndėrsa Greqia sipas kėsaj marrėveshjeje detyrohej qė tė mos pengoj Maqedoninė pėr kyēje nėpėr instanca ndėrkombėtare.
Me 10 dhjetor tė vitit 2001 pėr tė parėn herė lindi ideja e njė shtese gjeografike mbi emrin e Republikės sė Maqedonisė. Edhe pse marrėveshjet vazhdojnė, ideja thellohet pėr ndryshimin e emrit kushtetues tė Maqedonisė. Jepen shumė propozime dhe ide.
Me 9 nėntor tė vitit 2005, ndėrmjetėsuesi nė kontest Metju Nimic jep propozimin mė serioz deri mė tani. Ai sjell formulėn e dyfishtė qė Maqedonia nė nivel ndėrkombėtar tė njihet si Republic of Macedonia, ndėrsa qytetarėt e saj si qytetar tė Republica Macedonia-Skopje ( Shkupi). Ky propozim u pranua nga ana e palės maqedonase, ndėrsa e refuzuan pala greke. ( datat dhe vitet e kėtij teksti janė huazuar nga forum.com.mk)
Qysh prej vitit 2005 e kėndej ka edhe njė mori aktivitetesh dhe takimesh midis dy palėve pėr zgjidhjen e kontestit rreth emrit kushtetues. Maqedonia u bllokua pėr anėtarėsim nė NATO nė samitin e Bukureshtit nga ana e palės greke. Bisedimet rreth dy palėve shpesh herė ishin edhe indirekte duke e provokuar njėra tjetrėn pėrmes metodave dhe mėnyrave tė ndryshme. Garnitura udhėheqėse politike nė vend e provokoi Greqinė duke e ndėrruar emrin e aerodromit tė Shkupit nė Aleksandri i Madh, ndėrsa mediumet nė Greqi vazhduan dezinformimet dhe shantazhet rreth Maqedonisė.
Nė takimin e fundit nė Shkup, me 24 shkurt 2010, ndėrmjetėsuesi Metju Nimic ndėrmjet tjerash tha: " Kėto diskutime u karakterizuan si shumė serioze dhe konstruktive. Njashtu ka njė vullnet tė madh pėr zgjidhjen e problemit. Ekziston njė mentalitet tjetėr dhe njė dėshirė tė flaktė pėr zgjidhjen e kėtij problemi. Shpresoj se mbi baza tė kėsaj dhe diskutimeve nė Athinė, ne do tė mundemi qė tė pėrshpejtojmė procesin i cili ėshtė shumė i ngadalshėm nė muajt e fundit dhe tė shohim se a ka ndonjė mundėsi pėr tejkalimin e kėtij kontesti qė ėshtė nė agjendėn ndėrkombėtare pėr njė periudhė tė gjatė".
Pak para ardhjes nė Shkup nga ana e ndėrmjetėsuesit ndėrkombėtar Metju Nimic, ishte edhe shefi pėr zgjerim nė Bashkimin Evropian, Shtefan Fule. Ai ishte nė vizitė nė Shkup ku u takua me pėrfaqėsues tė qeverisė sė Republikės sė Maqedonisė. Porositė dhe mesazhet e tij ishin tė lexuara nga ana e politikanėve tė kėtushėm si kushte pėr zgjidhjen sa mė tė shpejt tė kėtij kontesti. Qėllimi ėshtė qė brenda kėtyre muajve ta shohim Maqedoninė si anėtare tė NATOS dhe qė mė pastaj Maqedonia tė fitojė datė pėr bisedime pėr futje nė Bashkimin Evropian.
Maqedonia dhe Greqia e kanė patjetėr qė tė zgjidhin problemet ndėrmjet veti. Nė Greqi pėrsėri u riaktivizuan protestat kundėr pushtetit. Vendi ėshtė i kapluar nga njė krizė ekonomike dhe si duket infuzionet e Bashkimit Evropian, mė saktėsisht tė Gjermanisė, nuk do tė jenė tė mjaftueshme pėr shėrim pėrfundimtar dhe efikas nga kjo sėmundje. Tashti Greqia ėshtė para nėnshtrimit dhe bankrotit pėrballė Bashkimit Evropian. Ajo do tė pranonte gjithēka vetėm tė dilte nga kriza e thellė ekonomike dhe institucionale.
Supozojmė se kriza ekonomike nė Greqi ėshtė si rezultat i presionit ndėrkombėtar pėr nėnshtrimin e atij vendi ndaj BE dhe largimin e Greqisė nga pozicioni i tė ledhatuarit.
Nė Maqedoni po lindin sfida dhe kriza tė reja! Vendi po pėrballet me varfėri, me bllokime ndėrkombėtare nga Greqia, me padrejtėsi ndaj etniteteve tė ndryshme pėrmes projekteve diskriminuese tė qeverisė, me tensionimin e raporteve ndėretnike dhe ndėrfetare nė vend si dhe ėshtė para njė katastrofe natyrore.
Pėr kėtė vend, sa mė shpejt qė tejkalohen problemet me Greqinė ėshtė aq mė mirė pėr krijimin e njė klime tė investimeve nė vend si dhe tė sigurimit tė ardhmėrisė pėr qytetarėt e kėtij vendi.
Futja e Maqedonisė nė NATO dhe BE, nuk ka dyshim se krijon liri ekonomike dhe politike pėr qytetarėt shqiptar tė kėtij vendi.