"Skandali" Wikileaks perfshin edhe Shqiperine dhe konkretisht te fshehtat e paktit detar mes vendit tone dhe Greqise. Nje marreveshje ujrash e rrezuar si antikushtetuese nga Gjykata Kushtetuese, vetem pak muaj me pare.
Lajmi njoftuar nga burime pranė Ministrisė sė Jashtme greke e pasqyruar ne TCH, ben me dije se ambasadori helen nė Uashington ka paralajmėruar Ministrin e Jashtėm grek, Drucas pėr rrjedhjen e kėtyre dokumenteve tė cilėsuara si tė klasifikuara.
Dokumentet pritet tė nxjerrin nė pah fakte tronditėse nė lidhje me marrėdheniet mes Tiranės dhe Athinės, pėr rolin e Greqisė nė jug tė Shqipėrisė dhe pėr paktin ujor mes dy vendeve qė u rrėzua pak muaj mė parė nga Gjykata Kushtetuese nė Tiranė.
Nė dokumenta pėrfshihen edhe dosjet sekrete tė marrėdhenieve mes Greqisė dhe disa shteteve tė tjera.
Ndėrkohė, Ministri i Jashtėm grek, Drucas ka kėrkuar sqarime se si kanė pėrfunduar nė duart e SHBA-sė informacione tė klasifikuara si "top secret" nga qeveria greke.
Ne fillim te ketij muaji, Athina zyrtare kerkoi miratimin e marreveshjes se ujerave. Zėdhėnėsi i ministrisė sė Jashtme greke, Gregoris Delavekuras, deklaroi dje nė Athinė se ratifikimi i marrėveshjes do t'i hapė rrugė shfrytėzimit tė pasurive natyrore.
"Nga ana jonė dihet tashmė se marrėveshja e nėnshkruar nga tė dyja qeveritė nė pėrputhje me dispozitat e ligjit tė detit ėshtė pėr tė mirėn e tė dy vendeve. Siē dihet, ēėshtja ėshtė komplikuar pas vendimit tė Gjykatės Kushtetuese shqiptare, por ne mendojmė se i takon Tiranės tė gjejė zgjidhje pėr ratifikimin e kėsaj marrėveshje nė parlamentin e saj. Ne mendojmė se ratifikimi i kėsaj marrėveshje i hap rrugė shfrytėzimit prej dy vendeve tė pasurive natyrore qė ndodhen nė zonė. Ashtu siē e ka pohuar edhe vetė ministri i Jashtėm shqiptar, ratifikimi i kėsaj marrėveshje ndikon pėr mirė nė rrugėn europiane tė Shqipėrisė", - tha Delavekuras. Gjatė negocimit tė parė, dy vjet mė parė, grekėt nuk pėrmendėn nė asnjė rast pasuritė natyrore dhe faktin qė nė kėtė zonė ndodhen vendburime nafte, ndėrsa dje e pranuan zyrtarisht kėtė gjė. Pak kohė mė parė, ministri i Jashtėm, Haxhinasto, pohoi se marrėveshja me Greqinė ėshtė nė fazė rinegocimi dhe se shumė shpejt do tė ketė njė zgjidhje. Por i pyetur pėr kėtė gjė, Delavekuras pohoi tė kundėrtėn. Sipas tij, nuk do tė ketė asnjė rinegocim tė marrėveshjes dhe se ndarja ėshtė bėrė njė herė dhe nuk ka ndarje tė dytė. Ky pretendim i Greqisė ėshtė pothuajse i pamundur, pasi Gjykata Kushtetuese ka rrėzuar si ndarjen e kufijve, ashtu edhe tė gjithė procesin e negocimit.
Pak kohe me pare, Komisioni i Sigurisė i ka dėrguar Ministrit tė Jashtėm Edmond Haxhinasto njė kėrkesė ku i kėrkon sqarime pėr marrėveshjen e ujėrave. Letra. sipas rregullores sė Kuvendit i ėshtė dėrguar mė parė kryetares Jozefina Topalli. e cila mė pas ja ka paraqitur Ministrisė sė Jashtme. Letra mban datėn 5 tetor dhe nuk ėshtė kthyer ende asnjė pėrgjigje. Nėnkryetari i Komisionit tė Sigurisė Ilir Gjoni e ka bazuar kėrkesėn e tij nė rregullore, sipas sė cilės, ēdo deputet ka tė drejtė t'i bėjė pyetje Kryeministrit ose ēdo anėtari tjetėr tė Kėshillit tė Ministrave.
Pas rrezimit te paktit me Greqine si antikushtetues nga ana e Gjykates Kushtetuese, Ilir Meta, atehere ne krye te diplomacise, deklaroi se "Pavarėsisht pretendimeve dhe rezervave, qeveria do tė respektojė vendimin e Gjykatės Kushtetuese, e cila rrėzoi Paktin detar me Greqinė". Sa pėr marrėdhėniet me Greqinė, Meta u shpreh i bindur se ato do tė ecin pėrpara.
Lajmi njoftuar nga burime pranė Ministrisė sė Jashtme greke e pasqyruar ne TCH, ben me dije se ambasadori helen nė Uashington ka paralajmėruar Ministrin e Jashtėm grek, Drucas pėr rrjedhjen e kėtyre dokumenteve tė cilėsuara si tė klasifikuara.
Dokumentet pritet tė nxjerrin nė pah fakte tronditėse nė lidhje me marrėdheniet mes Tiranės dhe Athinės, pėr rolin e Greqisė nė jug tė Shqipėrisė dhe pėr paktin ujor mes dy vendeve qė u rrėzua pak muaj mė parė nga Gjykata Kushtetuese nė Tiranė.
Nė dokumenta pėrfshihen edhe dosjet sekrete tė marrėdhenieve mes Greqisė dhe disa shteteve tė tjera.
Ndėrkohė, Ministri i Jashtėm grek, Drucas ka kėrkuar sqarime se si kanė pėrfunduar nė duart e SHBA-sė informacione tė klasifikuara si "top secret" nga qeveria greke.
Ne fillim te ketij muaji, Athina zyrtare kerkoi miratimin e marreveshjes se ujerave. Zėdhėnėsi i ministrisė sė Jashtme greke, Gregoris Delavekuras, deklaroi dje nė Athinė se ratifikimi i marrėveshjes do t'i hapė rrugė shfrytėzimit tė pasurive natyrore.
"Nga ana jonė dihet tashmė se marrėveshja e nėnshkruar nga tė dyja qeveritė nė pėrputhje me dispozitat e ligjit tė detit ėshtė pėr tė mirėn e tė dy vendeve. Siē dihet, ēėshtja ėshtė komplikuar pas vendimit tė Gjykatės Kushtetuese shqiptare, por ne mendojmė se i takon Tiranės tė gjejė zgjidhje pėr ratifikimin e kėsaj marrėveshje nė parlamentin e saj. Ne mendojmė se ratifikimi i kėsaj marrėveshje i hap rrugė shfrytėzimit prej dy vendeve tė pasurive natyrore qė ndodhen nė zonė. Ashtu siē e ka pohuar edhe vetė ministri i Jashtėm shqiptar, ratifikimi i kėsaj marrėveshje ndikon pėr mirė nė rrugėn europiane tė Shqipėrisė", - tha Delavekuras. Gjatė negocimit tė parė, dy vjet mė parė, grekėt nuk pėrmendėn nė asnjė rast pasuritė natyrore dhe faktin qė nė kėtė zonė ndodhen vendburime nafte, ndėrsa dje e pranuan zyrtarisht kėtė gjė. Pak kohė mė parė, ministri i Jashtėm, Haxhinasto, pohoi se marrėveshja me Greqinė ėshtė nė fazė rinegocimi dhe se shumė shpejt do tė ketė njė zgjidhje. Por i pyetur pėr kėtė gjė, Delavekuras pohoi tė kundėrtėn. Sipas tij, nuk do tė ketė asnjė rinegocim tė marrėveshjes dhe se ndarja ėshtė bėrė njė herė dhe nuk ka ndarje tė dytė. Ky pretendim i Greqisė ėshtė pothuajse i pamundur, pasi Gjykata Kushtetuese ka rrėzuar si ndarjen e kufijve, ashtu edhe tė gjithė procesin e negocimit.
Pak kohe me pare, Komisioni i Sigurisė i ka dėrguar Ministrit tė Jashtėm Edmond Haxhinasto njė kėrkesė ku i kėrkon sqarime pėr marrėveshjen e ujėrave. Letra. sipas rregullores sė Kuvendit i ėshtė dėrguar mė parė kryetares Jozefina Topalli. e cila mė pas ja ka paraqitur Ministrisė sė Jashtme. Letra mban datėn 5 tetor dhe nuk ėshtė kthyer ende asnjė pėrgjigje. Nėnkryetari i Komisionit tė Sigurisė Ilir Gjoni e ka bazuar kėrkesėn e tij nė rregullore, sipas sė cilės, ēdo deputet ka tė drejtė t'i bėjė pyetje Kryeministrit ose ēdo anėtari tjetėr tė Kėshillit tė Ministrave.
Pas rrezimit te paktit me Greqine si antikushtetues nga ana e Gjykates Kushtetuese, Ilir Meta, atehere ne krye te diplomacise, deklaroi se "Pavarėsisht pretendimeve dhe rezervave, qeveria do tė respektojė vendimin e Gjykatės Kushtetuese, e cila rrėzoi Paktin detar me Greqinė". Sa pėr marrėdhėniet me Greqinė, Meta u shpreh i bindur se ato do tė ecin pėrpara.