E gjithė bota flet pėr personin i cili publikoi dokumentet e klasifikuara te Departamentit Amerikan tė Shtetit. Editori i faqes sė internetit Wikileaks.org, Julian Asange ėshtė njė gazetar, programues kompjuteri dhe haker australian.
Ekipi vullnetar i Asange, prej kater vitesh publikon nė internet ēdo lloj dokumenti tė fshehtė.
Pas publikimit tė dokumenteve nė lidhje me luftėn nė Irak dhe Afganistan, ai hodhi nė rrjetin global edhe 250 mijė dokumente tė klasifikuara te SHBA-ve.
Thuhet se vendstrehimi i Wikileaks nuk dihet nga SHBA-ja e as nga shtetet e tjera. Por diēka ėshtė e sigurt: qendra e Wikileaks ėshtė nė njė shpellė qė i reziston edhe bombave bėrthamore.
Uebsajti funksionon nėpėrmjet Suedisė. Dokumentet qė vijnė kalojnė nė duart e pesė specialistėve. Menjėherė pas konfirmimit sė vėrtetėsisė sė tyre, dokumentet hidhen nė internet. Pėr faqen e internetit Wikileaks punojnė 800 persona, pjesa mė e madhe e tė cilėve vullnetarė. Wikileaks.org shpenzon rreth 200 mijė euro nė vit.
Themeluesi i faqes, Julian Asange, duke qenė se ėshtė dėnuar pėr pėrdhunim si dhe frikėsohet nga agjentėt e CIA-s, jeton nė arrati nė Zvicėr.
Mendohet se e kaluara e Julian Asange, personit qė i del nė ėndėr ēdo qeverie, ėshtė njė sekret mė i madh se dokumentet e publikuara. Asange ka lindur nė Townsville tė Australisė nė vitin 1971-1972.
Duke qenė se ėshtė fėmijė i dy prindėrve, tė cilėt aktrojnė nė teatro lėvizėse, Asange thuhet se ka shkuar nė universitet mbi moshėn 30-vjeēare. Me synimin qė tė mos mėsohet me autoritetin, familja i ka dhėnė mėsim nė shtėpi. Asange ka filluar studimet nė Universitetin e Melburnit pėr fizikė dhe matematikė, por nuk ka arritur tė marrė diplomėn.
Pas vendosjes nė Melbourne nė vitet '80, Julian Asange krijoi njė grup hakerash, teksa nė vitin 1989 pas hyrjes nė kompjuterat e NASA-s thuhet se pengoi ngritjen e anijes kozmike Atlantis.
Nėn akuzėn e krijimit tė grupit tė hakerave, nė vitin 1991 u arrestua. Para hetuesve u mbrojt duke thėnė se nuk kam bėrė diēka tė keqe, dhe nuk i kam bėrė keq njeriu. U akuzua se ka hakuar 30 kompjutera, 24 prej tė cilėve i pranoi, dhe u lirua me kusht.
Nė vitin 1994 filloi punėn si programues i lirė kompjuterash, teksa nė vitin 2006 themeloi Wikileaksin me qėllim qė tė publikojė dokumentet qė kanė nė duar gazetarėt anekėnd botės.
Duke pasur parasysh misionin e ndjeshėm tė faqes sė tij, Asange lėviz nė fshėhtėsi me kujdes, pothuajse nė kufijtė e paranojės. Sipas njė punonjėsi tė vjetėr tė Wikileaks, Asange tė gjithė gjerat e tij i mban nė njė ēantė shpine.
Asange dhe Wikileaks qėndrojnė nė kėmbė nė saje tė ndihmave dhe dhuratave.
Asange, i cili pėr njė periudhė nė vitin 2010 jetoi nė Amerikė, gjatė muajit prill publikoi vrasjen e njė fotografi tė Rojtersit dhe tė dy civilėve nga ana e ushtarėve amerikanė. Ndėrsa pas hedhjes nė rrjet tė 77 mijė dokumenteve lidhur me luftėn nė Afganistanin, ai iku nga Amerika nga frika e arrestimit tė mundshėm.
Asange pretendon se ėshtė kėrcėnuar nga njė zėdhėnės i Pentagonit me fjalėt ose fshiji dokumentet e publikuara, ose ne do tė gjejmė njė rrugė tjetėr. Por ai nuk u pėrmbajt, fillimisht publikoi rreth 400 mijė dokumente qė kanė lidhje me luftėn nė Irak, ndėrsa tani nxorri nė dritė rreth 250 mijė dokumente tė klasifikuara amerikane.
Ekipi vullnetar i Asange, prej kater vitesh publikon nė internet ēdo lloj dokumenti tė fshehtė.
Pas publikimit tė dokumenteve nė lidhje me luftėn nė Irak dhe Afganistan, ai hodhi nė rrjetin global edhe 250 mijė dokumente tė klasifikuara te SHBA-ve.
Thuhet se vendstrehimi i Wikileaks nuk dihet nga SHBA-ja e as nga shtetet e tjera. Por diēka ėshtė e sigurt: qendra e Wikileaks ėshtė nė njė shpellė qė i reziston edhe bombave bėrthamore.
Uebsajti funksionon nėpėrmjet Suedisė. Dokumentet qė vijnė kalojnė nė duart e pesė specialistėve. Menjėherė pas konfirmimit sė vėrtetėsisė sė tyre, dokumentet hidhen nė internet. Pėr faqen e internetit Wikileaks punojnė 800 persona, pjesa mė e madhe e tė cilėve vullnetarė. Wikileaks.org shpenzon rreth 200 mijė euro nė vit.
Themeluesi i faqes, Julian Asange, duke qenė se ėshtė dėnuar pėr pėrdhunim si dhe frikėsohet nga agjentėt e CIA-s, jeton nė arrati nė Zvicėr.
Mendohet se e kaluara e Julian Asange, personit qė i del nė ėndėr ēdo qeverie, ėshtė njė sekret mė i madh se dokumentet e publikuara. Asange ka lindur nė Townsville tė Australisė nė vitin 1971-1972.
Duke qenė se ėshtė fėmijė i dy prindėrve, tė cilėt aktrojnė nė teatro lėvizėse, Asange thuhet se ka shkuar nė universitet mbi moshėn 30-vjeēare. Me synimin qė tė mos mėsohet me autoritetin, familja i ka dhėnė mėsim nė shtėpi. Asange ka filluar studimet nė Universitetin e Melburnit pėr fizikė dhe matematikė, por nuk ka arritur tė marrė diplomėn.
Pas vendosjes nė Melbourne nė vitet '80, Julian Asange krijoi njė grup hakerash, teksa nė vitin 1989 pas hyrjes nė kompjuterat e NASA-s thuhet se pengoi ngritjen e anijes kozmike Atlantis.
Nėn akuzėn e krijimit tė grupit tė hakerave, nė vitin 1991 u arrestua. Para hetuesve u mbrojt duke thėnė se nuk kam bėrė diēka tė keqe, dhe nuk i kam bėrė keq njeriu. U akuzua se ka hakuar 30 kompjutera, 24 prej tė cilėve i pranoi, dhe u lirua me kusht.
Nė vitin 1994 filloi punėn si programues i lirė kompjuterash, teksa nė vitin 2006 themeloi Wikileaksin me qėllim qė tė publikojė dokumentet qė kanė nė duar gazetarėt anekėnd botės.
Duke pasur parasysh misionin e ndjeshėm tė faqes sė tij, Asange lėviz nė fshėhtėsi me kujdes, pothuajse nė kufijtė e paranojės. Sipas njė punonjėsi tė vjetėr tė Wikileaks, Asange tė gjithė gjerat e tij i mban nė njė ēantė shpine.
Asange dhe Wikileaks qėndrojnė nė kėmbė nė saje tė ndihmave dhe dhuratave.
Asange, i cili pėr njė periudhė nė vitin 2010 jetoi nė Amerikė, gjatė muajit prill publikoi vrasjen e njė fotografi tė Rojtersit dhe tė dy civilėve nga ana e ushtarėve amerikanė. Ndėrsa pas hedhjes nė rrjet tė 77 mijė dokumenteve lidhur me luftėn nė Afganistanin, ai iku nga Amerika nga frika e arrestimit tė mundshėm.
Asange pretendon se ėshtė kėrcėnuar nga njė zėdhėnės i Pentagonit me fjalėt ose fshiji dokumentet e publikuara, ose ne do tė gjejmė njė rrugė tjetėr. Por ai nuk u pėrmbajt, fillimisht publikoi rreth 400 mijė dokumente qė kanė lidhje me luftėn nė Irak, ndėrsa tani nxorri nė dritė rreth 250 mijė dokumente tė klasifikuara amerikane.