Si do tė jetė bota pas 10 ose 40 viteve? A do tė arrijmė ta mundim ngrohjen globale? Mos vallė robotėt do jenė miqtė tanė? A e dini sa interesante apo tė vėrteta janė mendimet mė popullore nė lidhje me teknologjinė e sė ardhmes?Ja pesė legjenda rreth teknologjive tė sė ardhmes tė publikuara nė adresėn HowStuffWorks tė internetit:
Robotėt do jenė miqtė tanė: A do tė munden makinat e sė ardhmes tė kopjojnė njerėzit pa qenė nėn kontrollin e tyre? A do tė kemi makina tė cilat ecin nė mėnyrė automatike? Ditėve tė sotme kemi pare makina, tė cilat tė ndihmojnė nė parkim dhe mund tė parandalojnė kalimin e shiritit nga shoferi por a mund tė bėjnė mė shumė se kaq? Roboti i prezantuar nga iRobot, Roomba ėshtė prodhuar mbi njė teknologji tė lartė pastruese, mund tė shkojė nė ēdo qoshe tė shtėpisė dhe tė pastrojė tapetet, parketet e pllakave dhe mund tė ndryshojė drejtim sapo tė dallojė njė objekt tė thyeshėm nė dysheme. Nė vitin 2009 specialistėt e kompjuterit, studiuesit e robotėve dhe specialistė tė fushave tė tjera diskutuan rreth etikės sė shfrytėzimit tė avantazheve teknologjike tė brezit tė ardhshėm siē janė inteligjenca artificiale pėr tė imituar njerėzit e vėrtetė dhe pėr tė marrė informacion. Specialistėt theksuan se ėshtė akoma herėt tė punojnė me tema tė tilla.
Mund tė parandalojmė ndryshimet klimaterike: mos vallė ndryshimet klimaterike janė tė pashmangshme?Ky ėshtė dhe mendimi i shumicės sė shkencėtarėve. Shkencėtarėt mė tė njohur klimaterikė pohojnė se njerėzimi ka kaluar pikėn kritike dhe nuk mund tė kthehet mė mbrapa. Ne akoma shohim ndikimet e ndryshimeve klimaterike. Kėto pasoja parashikohen tė jenė shumė tė rėnda pėr qindra milionė njerėz. Nėse nuk prodhojmė sera gazi atėherė temperaturat do tė vazhdojnė tė rriten deri nė mesin e kėtij shekulli. Sepse sasia e dioksidit tė pėrhapur mund tė qėndrojė nė atmosfere 50 vjet ose mė shumė.
Ligji Moore do jetė gjithnjė i vlefshėm: i njohur si njė nga udhėzuesit mė tė rėndėsishėm tė prodhuesve tė mikro procesorėve qė nga viti 1965, ligji Moore do tė dale jashtė mode pasi tė kalojė kufirin 20nm. Nė njė intervistė tė dhėnė pėr njė revistė nė vitin 1965 themeluesi i Intel, Gordon Moore kishte thėnė se numri i transistorėve nė procesorėt e kompjuterit do tė dyfishohej ēdo 18 muaj. Por specialistė tė ndryshėm tė kompjuterit janė tė mendimit se ligji Moore nuk do tė zgjasė mė shumė se 20 vjet. Sepse me zvogėlimin e transistorėve prodhimi i monedhave do tė bėhet dhe mė i shtrenjtė. Njė analist parashikon se nė vitin 2014 madhėsia e transistorėve do tė arrijė 20nm. Por tė prodhosh njė monedhė tė tillė tė kėsaj madhėsie do tu kushtojė shumė shtrenjtė prodhuesve nė seri. Qė nga vera e vitit 2009 vetėm firma si Samsung dhe Intel kanė investuar nė kėtė fushė.
Kėndvėshtrimi i njėjėsisė teknologjike: Disa parashikues tė sė ardhmes pohojnė se deri nė vitin 2030 do tė pėrfshihemi nga njėjėsia. Makineritė do ti lėnė prapa njerėzit pėr nga inteligjenca dhe llojet mė potente tė planetit do tė krijojnė makineri tė reja dhe inteligjente. Disa shkrimtarė dhe akademikė pohojnė se tė gjitha kėta janė vetėm njė skenar i njė filmi fantastiko-shkencor.
Sė afėrmi do tė kemi makina fluturuese: Mendimi i makinave fluturuese ekziston qė para shumė vitesh. Mund tė keni pare dhe fotografitė apo videot e modeleve tė kėtyre makinave. Por autoplane i pare ėshtė prezantuar nė vitin 1917 dhe mė pas u ndoq nga shumė pėrpjekje tė tjera. Henry Ford kishte parashikuar se makina fluturuese do tė prodhohej nė vitin 1940. Deri sot janė dhėnė shumė alarme tė rreme. Kemi kaluar 10 vjet tė shekullit tė ri por akoma nuk i jemi afruar makinės fluturuese. Sepse janė prerė fondet. NASA ka ndaluar tė gjithė shpikėsit tė krijojnė makinė fluturuese pėr shkak tė krijimit tė njė mjeti ajror privat. Prandaj duhet tė kalojnė shumė vite pėr tė arritur tek makina fluturuese. Por, kohė mė pare u realizua ėndrra e makinės fluturuese pėr ti dhėnė fund tmerrit tė trafikut. Duke punuar me benzinėn e njė makine tė zakonshme dhe e njohur si The terrafugia Transition ėshtė makina e pare fluturuese. Me dy krahė tė palosur Terrafugia mund tė pėrdoret dhe si njė makinė normale. Gjatė kohės kur ėshtė duke ecur nė rrugė normale, shtyp butonin e krahėve dhe vjen nė pozicionin e fluturimit. Por pėr tė pėrdorur kėtė mjet pėrveē patentės sė makinės duhet tė kesh dhe patentėn e pilotit. Ēmimi i mjetit, i cili parashikohet tė dale nė trafik pas vitit 2011, mendohet tė jetė 200 mijė dollarė.
Robotėt do jenė miqtė tanė: A do tė munden makinat e sė ardhmes tė kopjojnė njerėzit pa qenė nėn kontrollin e tyre? A do tė kemi makina tė cilat ecin nė mėnyrė automatike? Ditėve tė sotme kemi pare makina, tė cilat tė ndihmojnė nė parkim dhe mund tė parandalojnė kalimin e shiritit nga shoferi por a mund tė bėjnė mė shumė se kaq? Roboti i prezantuar nga iRobot, Roomba ėshtė prodhuar mbi njė teknologji tė lartė pastruese, mund tė shkojė nė ēdo qoshe tė shtėpisė dhe tė pastrojė tapetet, parketet e pllakave dhe mund tė ndryshojė drejtim sapo tė dallojė njė objekt tė thyeshėm nė dysheme. Nė vitin 2009 specialistėt e kompjuterit, studiuesit e robotėve dhe specialistė tė fushave tė tjera diskutuan rreth etikės sė shfrytėzimit tė avantazheve teknologjike tė brezit tė ardhshėm siē janė inteligjenca artificiale pėr tė imituar njerėzit e vėrtetė dhe pėr tė marrė informacion. Specialistėt theksuan se ėshtė akoma herėt tė punojnė me tema tė tilla.
Mund tė parandalojmė ndryshimet klimaterike: mos vallė ndryshimet klimaterike janė tė pashmangshme?Ky ėshtė dhe mendimi i shumicės sė shkencėtarėve. Shkencėtarėt mė tė njohur klimaterikė pohojnė se njerėzimi ka kaluar pikėn kritike dhe nuk mund tė kthehet mė mbrapa. Ne akoma shohim ndikimet e ndryshimeve klimaterike. Kėto pasoja parashikohen tė jenė shumė tė rėnda pėr qindra milionė njerėz. Nėse nuk prodhojmė sera gazi atėherė temperaturat do tė vazhdojnė tė rriten deri nė mesin e kėtij shekulli. Sepse sasia e dioksidit tė pėrhapur mund tė qėndrojė nė atmosfere 50 vjet ose mė shumė.
Ligji Moore do jetė gjithnjė i vlefshėm: i njohur si njė nga udhėzuesit mė tė rėndėsishėm tė prodhuesve tė mikro procesorėve qė nga viti 1965, ligji Moore do tė dale jashtė mode pasi tė kalojė kufirin 20nm. Nė njė intervistė tė dhėnė pėr njė revistė nė vitin 1965 themeluesi i Intel, Gordon Moore kishte thėnė se numri i transistorėve nė procesorėt e kompjuterit do tė dyfishohej ēdo 18 muaj. Por specialistė tė ndryshėm tė kompjuterit janė tė mendimit se ligji Moore nuk do tė zgjasė mė shumė se 20 vjet. Sepse me zvogėlimin e transistorėve prodhimi i monedhave do tė bėhet dhe mė i shtrenjtė. Njė analist parashikon se nė vitin 2014 madhėsia e transistorėve do tė arrijė 20nm. Por tė prodhosh njė monedhė tė tillė tė kėsaj madhėsie do tu kushtojė shumė shtrenjtė prodhuesve nė seri. Qė nga vera e vitit 2009 vetėm firma si Samsung dhe Intel kanė investuar nė kėtė fushė.
Kėndvėshtrimi i njėjėsisė teknologjike: Disa parashikues tė sė ardhmes pohojnė se deri nė vitin 2030 do tė pėrfshihemi nga njėjėsia. Makineritė do ti lėnė prapa njerėzit pėr nga inteligjenca dhe llojet mė potente tė planetit do tė krijojnė makineri tė reja dhe inteligjente. Disa shkrimtarė dhe akademikė pohojnė se tė gjitha kėta janė vetėm njė skenar i njė filmi fantastiko-shkencor.
Sė afėrmi do tė kemi makina fluturuese: Mendimi i makinave fluturuese ekziston qė para shumė vitesh. Mund tė keni pare dhe fotografitė apo videot e modeleve tė kėtyre makinave. Por autoplane i pare ėshtė prezantuar nė vitin 1917 dhe mė pas u ndoq nga shumė pėrpjekje tė tjera. Henry Ford kishte parashikuar se makina fluturuese do tė prodhohej nė vitin 1940. Deri sot janė dhėnė shumė alarme tė rreme. Kemi kaluar 10 vjet tė shekullit tė ri por akoma nuk i jemi afruar makinės fluturuese. Sepse janė prerė fondet. NASA ka ndaluar tė gjithė shpikėsit tė krijojnė makinė fluturuese pėr shkak tė krijimit tė njė mjeti ajror privat. Prandaj duhet tė kalojnė shumė vite pėr tė arritur tek makina fluturuese. Por, kohė mė pare u realizua ėndrra e makinės fluturuese pėr ti dhėnė fund tmerrit tė trafikut. Duke punuar me benzinėn e njė makine tė zakonshme dhe e njohur si The terrafugia Transition ėshtė makina e pare fluturuese. Me dy krahė tė palosur Terrafugia mund tė pėrdoret dhe si njė makinė normale. Gjatė kohės kur ėshtė duke ecur nė rrugė normale, shtyp butonin e krahėve dhe vjen nė pozicionin e fluturimit. Por pėr tė pėrdorur kėtė mjet pėrveē patentės sė makinės duhet tė kesh dhe patentėn e pilotit. Ēmimi i mjetit, i cili parashikohet tė dale nė trafik pas vitit 2011, mendohet tė jetė 200 mijė dollarė.