TIRANE- Me listė prezencė pėr para dhe me njė fletė ku shėnohej; Unė jap shpėrblimin tim nė ndihmė tė familjeve shkodrane, qindra mėsues tė Tiranės janė detyruar tė firmosin prej zorri shpėrblimin e fundvitit pėr ngjarjet nė veri.
Kjo situatė ka ndodhur nė pjesėn mė tė mirė tė shkollave, e ndėrsa mėsuesit e pranojnė nėn zė, drejtorėt thonė se po ndėrmarrin iniciativa kolektive pėr ti ardhur nė ndihmė familjeve nė nevojė.
Nė vend janė 34 mijė mėsues ndėrsa sipas llogarive, i bie qė shuma e shpėrblimeve tė tyre tė arrijė shifrėn 340 milionė .
Ne mezi e presim atė shpėrblim nė fund tė vitit, kėta edhe atė duan tė na e marrin. Po ētė bėjmė, nuk kundėrshtojmė dot, se duam tė punojmė edhe vitin tjetėr, kush nuk hedh firmėn, rrezikon dhe vendin e punės, shprehet njė nga mėsueset e Tiranės, e cila me frikėn se mos e kap fshesa kėrkon tė mos i publikohet emri.
Pushtetarėt janė duke bėrė motivim psikologjik me arsimtarėt, tė cilėt pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė administratės publike, duke u pėrpjekur tė prekin sado pak ndjeshmėrinė e tyre, me qėllim marrjen e 90 mijė lekėshit tė plotė. Pėr tė arritur kėtė qėllim ato janė duke pėrdorur jo pak edhe drejtuesit e shkollave, tė cilėt nė mbledhjet qė kanė bėrė me kėshillin pedagogjik, kanė dhėnė modelin e tyre tė mirė, duke u thėnė kolegėve se ato do ta jepnin tė gjithė shpėrblimin e tyre.
Pėr shkolla tė veēanta ėshtė aplikuar kjo skemė nė tė gjithė stafin, ndėrsa nė disa tė tjera kolektivi i mėsuesve nuk ka rėnė dakord, duke propozuar mbajtjen e njė pjese tė kontributit. Disa shkolla kanė rėnė dakord pėr tė dhėnė 10 mijė lekė tė vjetra nė ndihmė tė banorėve, tė tjera diēka mė shumė, nė disa tė tjera 50 mijė, e kėshtu me rradhe, deri tek ato qė e kanė dhuruar tė gjithė pagėn shtesė (shpėrblimin) pėr tė pėrmbyturit. /
Kjo situatė ka ndodhur nė pjesėn mė tė mirė tė shkollave, e ndėrsa mėsuesit e pranojnė nėn zė, drejtorėt thonė se po ndėrmarrin iniciativa kolektive pėr ti ardhur nė ndihmė familjeve nė nevojė.
Nė vend janė 34 mijė mėsues ndėrsa sipas llogarive, i bie qė shuma e shpėrblimeve tė tyre tė arrijė shifrėn 340 milionė .
Ne mezi e presim atė shpėrblim nė fund tė vitit, kėta edhe atė duan tė na e marrin. Po ētė bėjmė, nuk kundėrshtojmė dot, se duam tė punojmė edhe vitin tjetėr, kush nuk hedh firmėn, rrezikon dhe vendin e punės, shprehet njė nga mėsueset e Tiranės, e cila me frikėn se mos e kap fshesa kėrkon tė mos i publikohet emri.
Pushtetarėt janė duke bėrė motivim psikologjik me arsimtarėt, tė cilėt pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė administratės publike, duke u pėrpjekur tė prekin sado pak ndjeshmėrinė e tyre, me qėllim marrjen e 90 mijė lekėshit tė plotė. Pėr tė arritur kėtė qėllim ato janė duke pėrdorur jo pak edhe drejtuesit e shkollave, tė cilėt nė mbledhjet qė kanė bėrė me kėshillin pedagogjik, kanė dhėnė modelin e tyre tė mirė, duke u thėnė kolegėve se ato do ta jepnin tė gjithė shpėrblimin e tyre.
Pėr shkolla tė veēanta ėshtė aplikuar kjo skemė nė tė gjithė stafin, ndėrsa nė disa tė tjera kolektivi i mėsuesve nuk ka rėnė dakord, duke propozuar mbajtjen e njė pjese tė kontributit. Disa shkolla kanė rėnė dakord pėr tė dhėnė 10 mijė lekė tė vjetra nė ndihmė tė banorėve, tė tjera diēka mė shumė, nė disa tė tjera 50 mijė, e kėshtu me rradhe, deri tek ato qė e kanė dhuruar tė gjithė pagėn shtesė (shpėrblimin) pėr tė pėrmbyturit. /