Nė kryeqytetin e Norvegjisė Oslo u nderua nė mungesė me ēmimin Nobel tė Paqes aktivisti kinez pėr tė drejtat e njeriut, Liu Xiaobo.. Mungesa e 54-vjeēarit u simbolizua nė ceremoni me njė karrige bosh, pasi qė autoritetet kineze penguan ardhjen edhe tė bashkėshortes sė tij, Lia Xia, dhe tė afėrmve. Shefi i komitetit Nobel, Thorbjörn Jagland, me kėtė rast deklaroi: Na vjen keq qė laureati nuk ėshtė i pranishėm kėtu sot. Ai ėshtė nė izolim nė njė burg nė verilindje tė Kinės. Me ne kėtu nuk janė as gruaja e tij, Lia Xia, apo tė afėrmit e tij. Vetė ky fakt dėshmon se dhėnia e kėtij ēmimi ishte i nevojshėm dhe i rėndėsishėm. Shefi i komitetit uroi disidentin kinez pėr veprėn e tij tė deritanishme. Ne i urojmė Liu Xiaobos fitimin e ēmimit Nobel pėr Paqen pėr vitin 2010. Pikėpamjet e tij do tė ndikojnė nė forcimin e Kinės. Atij dhe Kinės i dėrgojmė urimet mė tė mira pėr vitet e ardhshme, theksoi Jagland.
Nė ceremoni u lexua edhe njė mesazh i bartėsit tė ēmimit Nobel pėr Paqe Liu Xiaobo, i cili thotė se ai nuk ka gabuar, por vetėm angazhohet pėr tė drejtat e njeriut. Ėshtė kjo hera e parė qė prej periudhės naziste qė ēmimi nuk merret personalisht nga laureati dhe as nga tė afėrmit e tij. Qeveria komuniste nė Pekin e konsideron Liu-n kriminel dhe ka nisur njė fushatė kundėr nderimit tė tij me ēmimin Nobel. Si bashkautor i manifestit demokratik Charta 08″, Liu numėrohet ndėr disidentėt mė tė njohur nė Kinė. Para dhėnies sė ēmimit Nobel tė Paqes aktivistit tė burgosur, Liu Xiaobo, autoritetet nė Kinė kanė shtuar presionin ndaj disidentėve. Siē njoftoi grupi pėr tė drejtat e njeriut Chinese Human Rights Defenders CHRD, njė bashkėpunėtor i ngushtė i Liu-t dhe aktivistė tė tjerė tė tė drejtave tė njeriut u morėn nga Sigurimi i Shtetit.
Nė tė njėjtėn kohė u pengua edhe transmetimi i televizioneve tė huaja si CNN dhe BBC nė Republikėn Popullore tė Kinės. Pas njė kritike tė ashpėr nga ana e BE-sė dhe aktivistėve pėr tė drejtat e njeriut, Serbia e ka tėrhequr vendimin pėr tė bojkotuar ceremoninė e dhėnies sė ēmimit Nobel nė Oslo. Qeveria deklaroi kėtė tė premte, se do tė dėrgojė nė ceremoni personin Sasha Jankoviē. Ky hap ndodh si reagim ndaj pritjeve tė opinionit publik serb. Mė parė Serbia kishte deklaruar, se do ta refuzonte ftesėn pėr pjesėmarrje nė ceremoninė e dhėnies tė ēmimit Nobel pėr disidentin kinez, Liu Xiaobo, pėr tė mos rrezikuar marrėdhėniet e mira me Kinėn.
Zyrtarėt e BE-sė kritikuan vendimin dhe shprehėn tronditjen, qė Serbia si kandidat pėr pranim nė BE, do tu nėnshtrohej kėrkesave tė Pekinit. 17 vende tė tjera, ndėr ta Rusia dhe Pakistani, deklaruan se do tė bojkotojnė ceremoninė.
Nė kryeqytetin e Suedisė Stokholm u dhane gjithsej nėntė shkencėtarėve ēmimet Nobel pėr mjekėsi, fizikė, kimi dhe ekonomi. Pėrveē kėsaj shkrimtari i lindur nė Peru, Mario Vargas Losa merr ēmimin Nobel tė letėrsisė.
Ēmimet Nobel shoqėrohen me rreth 1,1 milionė euro. Ata jepen qė prej vitit 1901 me 10 dhjetor, ditėn e vdekjes sė themeluesit tė fondacionit Alfred Nobel.
Nė ceremoni u lexua edhe njė mesazh i bartėsit tė ēmimit Nobel pėr Paqe Liu Xiaobo, i cili thotė se ai nuk ka gabuar, por vetėm angazhohet pėr tė drejtat e njeriut. Ėshtė kjo hera e parė qė prej periudhės naziste qė ēmimi nuk merret personalisht nga laureati dhe as nga tė afėrmit e tij. Qeveria komuniste nė Pekin e konsideron Liu-n kriminel dhe ka nisur njė fushatė kundėr nderimit tė tij me ēmimin Nobel. Si bashkautor i manifestit demokratik Charta 08″, Liu numėrohet ndėr disidentėt mė tė njohur nė Kinė. Para dhėnies sė ēmimit Nobel tė Paqes aktivistit tė burgosur, Liu Xiaobo, autoritetet nė Kinė kanė shtuar presionin ndaj disidentėve. Siē njoftoi grupi pėr tė drejtat e njeriut Chinese Human Rights Defenders CHRD, njė bashkėpunėtor i ngushtė i Liu-t dhe aktivistė tė tjerė tė tė drejtave tė njeriut u morėn nga Sigurimi i Shtetit.
Nė tė njėjtėn kohė u pengua edhe transmetimi i televizioneve tė huaja si CNN dhe BBC nė Republikėn Popullore tė Kinės. Pas njė kritike tė ashpėr nga ana e BE-sė dhe aktivistėve pėr tė drejtat e njeriut, Serbia e ka tėrhequr vendimin pėr tė bojkotuar ceremoninė e dhėnies sė ēmimit Nobel nė Oslo. Qeveria deklaroi kėtė tė premte, se do tė dėrgojė nė ceremoni personin Sasha Jankoviē. Ky hap ndodh si reagim ndaj pritjeve tė opinionit publik serb. Mė parė Serbia kishte deklaruar, se do ta refuzonte ftesėn pėr pjesėmarrje nė ceremoninė e dhėnies tė ēmimit Nobel pėr disidentin kinez, Liu Xiaobo, pėr tė mos rrezikuar marrėdhėniet e mira me Kinėn.
Zyrtarėt e BE-sė kritikuan vendimin dhe shprehėn tronditjen, qė Serbia si kandidat pėr pranim nė BE, do tu nėnshtrohej kėrkesave tė Pekinit. 17 vende tė tjera, ndėr ta Rusia dhe Pakistani, deklaruan se do tė bojkotojnė ceremoninė.
Nė kryeqytetin e Suedisė Stokholm u dhane gjithsej nėntė shkencėtarėve ēmimet Nobel pėr mjekėsi, fizikė, kimi dhe ekonomi. Pėrveē kėsaj shkrimtari i lindur nė Peru, Mario Vargas Losa merr ēmimin Nobel tė letėrsisė.
Ēmimet Nobel shoqėrohen me rreth 1,1 milionė euro. Ata jepen qė prej vitit 1901 me 10 dhjetor, ditėn e vdekjes sė themeluesit tė fondacionit Alfred Nobel.