Viti 2012 qė parashikon fundin e botės e teori tė tjera tė kėtij lloji janė shumė nė modė kohėt e fundit. Sipas kalendarit tė Majave bota siē e njohim ne do marrė fund rreth 21 dhjetorit 2012. E nėse kjo sndodh kemi rezerva pa fund tė kėsisoj teorish qė gjithsesi na e kanė taksur fundin nė njė mėnyrė a tjetėr.
Por, ka disa arsye qė mund te na japin shpresė se jeta jonė do vazhdojė edhe pas vitit 2012, tė cilat kundėrshtojnė pikėrisht arsyet se pse bota do marrė fund nė kėtė vit. Nė radhė tė parė sepse ndryshimi i poleve magnetike nuk ėshtė katastrofik. Duket si qindra mijėra vjet mė parė fusha magnetike u tokės u reduktua nė thuajse asgjė e mė pas u rishfaq gradualisht ndėrkohė qė poli i veriut dhe i jugut u zhvendosėn. Kjo zhvendosje nuk ėshtė veēanėrisht e rrezikshme, por mungesa e fushės magnetike mund tė dėmtojė jetėn nė planet sepse zgjatja e periudhės sė pakėsimit tė mbrojtjes magnetike lejon stuhitė meteorike dhe rrezet kozmike tė diellit tė godasin atmosferėn e tokės. Por shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin se ne e kemi kaluar njė ngjarje tė tillė dhe kanė vėnė re se fusha jonė magnetike ėshtė rritur me pesė pėrqind nė shekullin e shkuar, ndaj dhe ka kohė qė cikli tė pėrfundojė. Pra ėshtė diēak pėr tė cilėn skemi pse shqetėsohemi pėr disa qindra mijėra vjet. Sė dyti, sepse rritja e aktivitetit tė njollave tė diellit nė vitin 2012 nuk do ketė ndonjė efekt tė dėmshėm nė planetin tonė. Siē e di ēdo nxėnės shkolle dielli ynė nxjerr vazhdimisht shtėllunga gazi plazme tė nxehtė prej mijėra kilometrash nė hapėsirė, tė cilat atmosfera jonė i mban larg prej nesh. Nga njėherė kėto shtėllunga janė mė tė mėdha se normalja, por gjithsesi janė ato qė ne i quajmė flakėrima diellore. Fatmirėsisht, kėto shpėrthime tė mėdha magnetike qė bombardojnė tokėn me njė rrekė grimcash subatomike shkrihen nga atmosfera e planetit dhe fusha magnetike ndaj ne rrallė i ndiejmė efektet e shpėrthimeve plazmike, pėrveē rritjes sė shkėlqimi tė dritave tė Veriut dhe Aurora Borealis. Njė arsye tjetėr ėshtė sepse polet e tokės nuk zhvendosen dhe as orbita e planetit nuk shformohet. Disa individė pretendojnė se polet fizike tė planetit janė gati tė ndėrrojnė vend ose se forcat gravitacionale tė planetėve tė tjerė mund tė ndikojnė tek orbita e tokės dhe kjo tė ndryshojė klimėn dhe mjedisit. Fatmirėsisht, forcat gravitacionale qė ndikojnė nė planetin tonė dhe vendin e tij nė sistemin diellor janė mandatar nga ligjet e Njutonit mbi mekanikėn planetare dhe nuk mund tė ndryshojnė pa ndonjė ngjarje ekstremisht dramatike qė mund tė ndodhė nė miliarda vjet, siē ėshtė pėrplasja e njė hėne tė vogėl ose njė gropė e zezė masive qė mbėrrin nė sistemin e diellor, gjė qė do dihej shumė mė pėrpara se tė ndodhte sepse avancimi do ishte aq gradual sa do duheshin shekuj pėr tė krijuar njė impakt. Disa tė tjerė pretendojnė se tokės po i vjen fundi dhe se njerėzimi do marrė fund si rezultat i ndryshimeve klimaterike tė shkaktuara nga vetė njeriu. Sipas kėsaj teorie do shkrijnė akujt nė pole, do rritet niveli i oqeaneve dhe deteve e ndryshimi i klimės do ndryshojė dhe jetesėn nė planet. Edhe nėse njė gjė e tillė ndodh, komuniteti shkencor pranon se ky ndryshim do ndodhte aq gradualisht sa do i jepte kohė njerėzve tė ambientoheshin. Madje, ekziston njė mundėsi qė planeti mė i nxehtė mund tė ketė mė shumė pėrfitime sepse mund tė rrisė sasinė e tokės sė lėrueshme nė Siberi dhe Amerikėn e Veriut. Nė ēdo rast viti 2012 ska ndonjė ndikim nė kėtė rast.
Sepse Majat skanė thėnė se do ndodhte
Majat kanė pasur shumė kalendarė nė pėrdorim e njėri prej tyre njihet si ai qė mat periudha tė gjata kohore. Sipas kėtij kalendari (i cili njihet prej shumė kohėsh nga arkeologėt) dielli i pestė i tokės do merrte fund nė solsticin dimėror tė vitit 2012, kohė kur do fillonte njė cikėl i ri. Kjo ka ngjallur shumė debat, por me konsensus tė pėrgjithshėm ėshtė arritur nė pėrfundimin se ata nuk flisnin pėr ngjarje katastrofave. Ka shumė gjasa qė ata ta kenė konsideruar si rinovim shpirtėror, i cili nuk duket dhe aq i rrezikshėm.
Sepse ndryshimi i poleve magnetike nuk ėshtė katastrofik
Duket si qindra mijėra vjet mė parė fusha magnetike u tokės u reduktua nė thuajse asgjė e mė pas u rishfaq gradualisht ndėrkohė qė poli i veriut dhe i jugut u zhvendosėn. Kjo zhvendosje nuk ėshtė veēanėrisht e rrezikshme, por mungesa e fushės magnetike mund tė dėmtojė jetėn nė planet sepse zgjatja e periudhės sė pakėsimit tė mbrojtjes magnetike lejon stuhitė meteorike dhe rrezet kozmike tė diellit tė godasin atmosferėn e tokės. Por shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin se ne e kemi kaluar njė ngjarje tė tillė dhe kanė vėnė re se fusha jonė magnetike ėshtė rritur me pesė pėrqind nė shekullin e shkuar, ndaj dhe ka kohė qė cikli tė pėrfundojė. Pra ėshtė diēka pėr tė cilėn skemi pse shqetėsohemi pėr disa qindra mijėra vjet.
Rritja e aktivitetit tė njollave tė diellit nė vitin 2012 nuk do ketė ndonjė efekt tė dėmshėm nė planetin tonė.
Siē e di ēdo nxėnės shkolle dielli ynė nxjerr vazhdimisht shtėllunga gazi plazme tė nxehtė prej mijėra kilometrash nė hapėsirė, tė cilat atmosfera jonė i mban larg prej nesh. Nga njėherė kėto shtėllunga janė mė tė mėdha se normalja, por gjithsesi janė ato qė ne i quajmė flakėrima diellore. Fatmirėsisht, kėto shpėrthime tė mėdha magnetike qė bombardojnė tokėn me njė rrekė grimcash subatomike shkrihen nga atmosfera e planetit dhe fusha magnetike ndaj ne rrallė i ndiejmė efektet e shpėrthimeve plazmike, pėrveē rritjes sė shkėlqimi tė dritave tė Veriut dhe Aurora Borealis.
Sepse polet e tokės nuk zhvendosen dhe as orbita e planetit nuk shformohet
Disa individė pretendojnė se polet fizike tė planetit janė gati tė ndėrrojnė vend ose se forcat gravitacionale tė planetėve tė tjerė mund tė ndikojnė tek orbita e tokės dhe kjo tė ndryshojė klimėn dhe mjedisit. Fatmirėsisht, forcat gravitacionale qė ndikojnė nė planetin tonė dhe vendin e tij nė sistemin diellor janė mandatar nga ligjet e Njutonit mbi mekanikėn planetare dhe nuk mund tė ndryshojnė pa ndonjė ngjarje ekstremisht dramatike qė mund tė ndodhė nė miliarda vjet, siē ėshtė pėrplasja e njė hėne tė vogėl ose njė gropė e zezė masive qė mbėrrin nė sistemin e diellor, gjė qė do dihej shumė mė pėrpara se tė ndodhte sepse avancimi do ishte aq gradual sa do duheshin shekuj pėr tė krijuar njė impakt.
Sepse ndryshimi i klimės sė tokės ėshtė njė proces gradual, me tė cilin jetesa adoptohet pėrgjatė rrugės
Disa pretendojnė se tokės po i vjen fundi dhe se njerėzimi do marrė fund si rezultat i ndryshimeve klimaterike tė shkaktuara nga vetė njeriu. Sipas kėsaj teorie do shkrijnė akujt nė pole, do rritet niveli i oqeaneve dhe deteve e ndryshimi i klimės do ndryshojė dhe jetesėn nė planet. Edhe nėse njė gjė e tillė ndodh, komuniteti shkencor pranon se ky ndryshim do ndodhte aq gradualisht sa do i jepte kohė njerėzve tė ambientoheshin. Madje, ekziston njė mundėsi qė planeti mė i nxehtė mund tė ketė mė shumė pėrfitime sepse mund tė rrisė sasinė e tokės sė lėrueshme nė Siberi dhe Amerikėn e Veriut. Nė ēdo rast viti 2012 ska ndonjė ndikim nė kėtė rast.
Sepse njerėzit qė flasin pėr fundin e botės nuk e dinė se ēfarė flasin
Fatkeqėsisht qeniet njerėzore kanė tendencėn tė investojnė autoritet drejt njerėzve qė i bindin se janė ekspertė profecish ose se kanė ndonjė njohuri tė fshehur qė tė tjerėt se kanė e qė i lejon ato tė lexojnė tė ardhmen. Shumė prej kėtyre njerėzve janė individė tė sinqertė qė keqinterpretojnė tekstet e biblės, ndėrsa tė tjerė janė tė ēmendur deluzionalė qė thjesht duan tė pėrfshijnė tė tjerėt nė botėn e tyre tė fantazisė. Disa tė tjerė janė sharlatanė tė paskrupullt qė duan tė fitojnė para nė kurriz tė tė tjerėve. Gjithsesi ideja ėshtė se askush nuk e di se ēfarė rezervon pėr ne e ardhmja nėse skanė njė gradė shkencore pėr ta ditur.
Sepse The Bible Code ėshtė njė labirint rrengjesh
Gazetari Michael Drosnin, autor i The Bible Code pretendon se dikush mund tė gjejė kuptim dhe data e fjalė qė kanė kuptime tė fshehura nė fjalėt e testamenti i vjetėr, tė cilat nuk janė tė rastėsishme. Njė prej kėtyre, sipas tij sugjeron se planeti do goditet nga njė kometė nė vitin 2012 e pasojat e kėsaj goditjeje mund tė imagjinohen. Gjithsesi, kritikėt e kanė kundėrshtuar metodologjinė e Drosnin si njė labirint rrengjesh, duke demonstruar se fjalė dhe fraza tė kuptimta mund tė gjenden nė ēdo tekst nėse pėrdoret njė metodologji e caktuar. Nė tė rast, viti 2012 bie sėrish poshtė.
Sepse toka nuk shkatėrrohet aq lehtė
Sigurisht qė ka shumė gjėra qė mund ta vėnė pėrfund planetin tonė, por nė fakt toka ėshtė shumė herė mė e fortė sesa pretendohet prej disave. Mos tė harrojmė se ajo ska lėvizur nga vendi i saj pėr miliarda vjet, i ka rėnė orės pėrqark shumė herė e ndihmuar nga asteroidėt dhe kometat, ka duruar ndryshime klimaterike ta shkallės biblike e madje i ka mbijetuar dhe pėrplasjes me njė planet tjetėr qė krijoi dhe hėnėn tonė e sėrish vazhdon tė funksionojė. Ndaj smund tė mendojmė se shkrirja e akujve nė pole dhe disa armė bėrthamore mund ta shkatėrrojnė.
Sepse profecitė e fundit tė botės gjithnjė kanė rezultuar tė rreme
Deri tani ka pasur me qindra data qė janė zgjedhur pėr tė shėnuar fundin e botės. Ato janė thėnė e stėrthėnė nga liderė fetarė, nga njerėz qė u ėshtė shfaqur nga njė forcė mė e lartė data e saktė e fundit tė njerėzimit, por deri tani asnjė prej kėtyre ska rezultuar e vėrtetė. Atėherė pse vazhdojmė ti besojmė ata qė thonė se jeta jonė mbi tokė do pėrfundojė nė vitin 2012? A do ishte e mundur tė besonit njė doktor, i cili ska diagnostifikuar kurrė mė parė nė mėnyrė tė saktė njė pacient? Atėherė pse duhet tė besojmė ata qė thonė se shumė shpejt ne do zhdukemi qė kėtu.
Sepse Nostradamusi se ka pėrmendur kurrė vitin 2012
Ėshtė besuar shumė se Nostradamusi ka parashikuar se bota do merrte fund nė vitin 2012, ēka koincidon me datėn e Majave qė parashikon dhe fundin tonė. Por nė fakt, nuk ka asnjė vend ku Nostradamusi pėrmend vitin 2012 si fundin e njerėzimit mbi tokė, e madje nuk pėrmend as dhe ndonjė datė afėr kėtij viti. Nė fakt, parashikimet e tij shtrihen deri nė vitin 3797, datė qė duket mjaft larg nga koha nė tė cilėn jetojmė. Prapėseprapė, shkrimet e Nostradamusit janė aq tė errėta sa gjithsesi ėshtė e vėshtirė tė gjesh se ēka dashur tė thotė. Pjesa mė e madhe e tyre i referohen ngjarjeve tė kohės kur ai ka qenė gjallė.
Por, ka disa arsye qė mund te na japin shpresė se jeta jonė do vazhdojė edhe pas vitit 2012, tė cilat kundėrshtojnė pikėrisht arsyet se pse bota do marrė fund nė kėtė vit. Nė radhė tė parė sepse ndryshimi i poleve magnetike nuk ėshtė katastrofik. Duket si qindra mijėra vjet mė parė fusha magnetike u tokės u reduktua nė thuajse asgjė e mė pas u rishfaq gradualisht ndėrkohė qė poli i veriut dhe i jugut u zhvendosėn. Kjo zhvendosje nuk ėshtė veēanėrisht e rrezikshme, por mungesa e fushės magnetike mund tė dėmtojė jetėn nė planet sepse zgjatja e periudhės sė pakėsimit tė mbrojtjes magnetike lejon stuhitė meteorike dhe rrezet kozmike tė diellit tė godasin atmosferėn e tokės. Por shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin se ne e kemi kaluar njė ngjarje tė tillė dhe kanė vėnė re se fusha jonė magnetike ėshtė rritur me pesė pėrqind nė shekullin e shkuar, ndaj dhe ka kohė qė cikli tė pėrfundojė. Pra ėshtė diēak pėr tė cilėn skemi pse shqetėsohemi pėr disa qindra mijėra vjet. Sė dyti, sepse rritja e aktivitetit tė njollave tė diellit nė vitin 2012 nuk do ketė ndonjė efekt tė dėmshėm nė planetin tonė. Siē e di ēdo nxėnės shkolle dielli ynė nxjerr vazhdimisht shtėllunga gazi plazme tė nxehtė prej mijėra kilometrash nė hapėsirė, tė cilat atmosfera jonė i mban larg prej nesh. Nga njėherė kėto shtėllunga janė mė tė mėdha se normalja, por gjithsesi janė ato qė ne i quajmė flakėrima diellore. Fatmirėsisht, kėto shpėrthime tė mėdha magnetike qė bombardojnė tokėn me njė rrekė grimcash subatomike shkrihen nga atmosfera e planetit dhe fusha magnetike ndaj ne rrallė i ndiejmė efektet e shpėrthimeve plazmike, pėrveē rritjes sė shkėlqimi tė dritave tė Veriut dhe Aurora Borealis. Njė arsye tjetėr ėshtė sepse polet e tokės nuk zhvendosen dhe as orbita e planetit nuk shformohet. Disa individė pretendojnė se polet fizike tė planetit janė gati tė ndėrrojnė vend ose se forcat gravitacionale tė planetėve tė tjerė mund tė ndikojnė tek orbita e tokės dhe kjo tė ndryshojė klimėn dhe mjedisit. Fatmirėsisht, forcat gravitacionale qė ndikojnė nė planetin tonė dhe vendin e tij nė sistemin diellor janė mandatar nga ligjet e Njutonit mbi mekanikėn planetare dhe nuk mund tė ndryshojnė pa ndonjė ngjarje ekstremisht dramatike qė mund tė ndodhė nė miliarda vjet, siē ėshtė pėrplasja e njė hėne tė vogėl ose njė gropė e zezė masive qė mbėrrin nė sistemin e diellor, gjė qė do dihej shumė mė pėrpara se tė ndodhte sepse avancimi do ishte aq gradual sa do duheshin shekuj pėr tė krijuar njė impakt. Disa tė tjerė pretendojnė se tokės po i vjen fundi dhe se njerėzimi do marrė fund si rezultat i ndryshimeve klimaterike tė shkaktuara nga vetė njeriu. Sipas kėsaj teorie do shkrijnė akujt nė pole, do rritet niveli i oqeaneve dhe deteve e ndryshimi i klimės do ndryshojė dhe jetesėn nė planet. Edhe nėse njė gjė e tillė ndodh, komuniteti shkencor pranon se ky ndryshim do ndodhte aq gradualisht sa do i jepte kohė njerėzve tė ambientoheshin. Madje, ekziston njė mundėsi qė planeti mė i nxehtė mund tė ketė mė shumė pėrfitime sepse mund tė rrisė sasinė e tokės sė lėrueshme nė Siberi dhe Amerikėn e Veriut. Nė ēdo rast viti 2012 ska ndonjė ndikim nė kėtė rast.
Sepse Majat skanė thėnė se do ndodhte
Majat kanė pasur shumė kalendarė nė pėrdorim e njėri prej tyre njihet si ai qė mat periudha tė gjata kohore. Sipas kėtij kalendari (i cili njihet prej shumė kohėsh nga arkeologėt) dielli i pestė i tokės do merrte fund nė solsticin dimėror tė vitit 2012, kohė kur do fillonte njė cikėl i ri. Kjo ka ngjallur shumė debat, por me konsensus tė pėrgjithshėm ėshtė arritur nė pėrfundimin se ata nuk flisnin pėr ngjarje katastrofave. Ka shumė gjasa qė ata ta kenė konsideruar si rinovim shpirtėror, i cili nuk duket dhe aq i rrezikshėm.
Sepse ndryshimi i poleve magnetike nuk ėshtė katastrofik
Duket si qindra mijėra vjet mė parė fusha magnetike u tokės u reduktua nė thuajse asgjė e mė pas u rishfaq gradualisht ndėrkohė qė poli i veriut dhe i jugut u zhvendosėn. Kjo zhvendosje nuk ėshtė veēanėrisht e rrezikshme, por mungesa e fushės magnetike mund tė dėmtojė jetėn nė planet sepse zgjatja e periudhės sė pakėsimit tė mbrojtjes magnetike lejon stuhitė meteorike dhe rrezet kozmike tė diellit tė godasin atmosferėn e tokės. Por shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin se ne e kemi kaluar njė ngjarje tė tillė dhe kanė vėnė re se fusha jonė magnetike ėshtė rritur me pesė pėrqind nė shekullin e shkuar, ndaj dhe ka kohė qė cikli tė pėrfundojė. Pra ėshtė diēka pėr tė cilėn skemi pse shqetėsohemi pėr disa qindra mijėra vjet.
Rritja e aktivitetit tė njollave tė diellit nė vitin 2012 nuk do ketė ndonjė efekt tė dėmshėm nė planetin tonė.
Siē e di ēdo nxėnės shkolle dielli ynė nxjerr vazhdimisht shtėllunga gazi plazme tė nxehtė prej mijėra kilometrash nė hapėsirė, tė cilat atmosfera jonė i mban larg prej nesh. Nga njėherė kėto shtėllunga janė mė tė mėdha se normalja, por gjithsesi janė ato qė ne i quajmė flakėrima diellore. Fatmirėsisht, kėto shpėrthime tė mėdha magnetike qė bombardojnė tokėn me njė rrekė grimcash subatomike shkrihen nga atmosfera e planetit dhe fusha magnetike ndaj ne rrallė i ndiejmė efektet e shpėrthimeve plazmike, pėrveē rritjes sė shkėlqimi tė dritave tė Veriut dhe Aurora Borealis.
Sepse polet e tokės nuk zhvendosen dhe as orbita e planetit nuk shformohet
Disa individė pretendojnė se polet fizike tė planetit janė gati tė ndėrrojnė vend ose se forcat gravitacionale tė planetėve tė tjerė mund tė ndikojnė tek orbita e tokės dhe kjo tė ndryshojė klimėn dhe mjedisit. Fatmirėsisht, forcat gravitacionale qė ndikojnė nė planetin tonė dhe vendin e tij nė sistemin diellor janė mandatar nga ligjet e Njutonit mbi mekanikėn planetare dhe nuk mund tė ndryshojnė pa ndonjė ngjarje ekstremisht dramatike qė mund tė ndodhė nė miliarda vjet, siē ėshtė pėrplasja e njė hėne tė vogėl ose njė gropė e zezė masive qė mbėrrin nė sistemin e diellor, gjė qė do dihej shumė mė pėrpara se tė ndodhte sepse avancimi do ishte aq gradual sa do duheshin shekuj pėr tė krijuar njė impakt.
Sepse ndryshimi i klimės sė tokės ėshtė njė proces gradual, me tė cilin jetesa adoptohet pėrgjatė rrugės
Disa pretendojnė se tokės po i vjen fundi dhe se njerėzimi do marrė fund si rezultat i ndryshimeve klimaterike tė shkaktuara nga vetė njeriu. Sipas kėsaj teorie do shkrijnė akujt nė pole, do rritet niveli i oqeaneve dhe deteve e ndryshimi i klimės do ndryshojė dhe jetesėn nė planet. Edhe nėse njė gjė e tillė ndodh, komuniteti shkencor pranon se ky ndryshim do ndodhte aq gradualisht sa do i jepte kohė njerėzve tė ambientoheshin. Madje, ekziston njė mundėsi qė planeti mė i nxehtė mund tė ketė mė shumė pėrfitime sepse mund tė rrisė sasinė e tokės sė lėrueshme nė Siberi dhe Amerikėn e Veriut. Nė ēdo rast viti 2012 ska ndonjė ndikim nė kėtė rast.
Sepse njerėzit qė flasin pėr fundin e botės nuk e dinė se ēfarė flasin
Fatkeqėsisht qeniet njerėzore kanė tendencėn tė investojnė autoritet drejt njerėzve qė i bindin se janė ekspertė profecish ose se kanė ndonjė njohuri tė fshehur qė tė tjerėt se kanė e qė i lejon ato tė lexojnė tė ardhmen. Shumė prej kėtyre njerėzve janė individė tė sinqertė qė keqinterpretojnė tekstet e biblės, ndėrsa tė tjerė janė tė ēmendur deluzionalė qė thjesht duan tė pėrfshijnė tė tjerėt nė botėn e tyre tė fantazisė. Disa tė tjerė janė sharlatanė tė paskrupullt qė duan tė fitojnė para nė kurriz tė tė tjerėve. Gjithsesi ideja ėshtė se askush nuk e di se ēfarė rezervon pėr ne e ardhmja nėse skanė njė gradė shkencore pėr ta ditur.
Sepse The Bible Code ėshtė njė labirint rrengjesh
Gazetari Michael Drosnin, autor i The Bible Code pretendon se dikush mund tė gjejė kuptim dhe data e fjalė qė kanė kuptime tė fshehura nė fjalėt e testamenti i vjetėr, tė cilat nuk janė tė rastėsishme. Njė prej kėtyre, sipas tij sugjeron se planeti do goditet nga njė kometė nė vitin 2012 e pasojat e kėsaj goditjeje mund tė imagjinohen. Gjithsesi, kritikėt e kanė kundėrshtuar metodologjinė e Drosnin si njė labirint rrengjesh, duke demonstruar se fjalė dhe fraza tė kuptimta mund tė gjenden nė ēdo tekst nėse pėrdoret njė metodologji e caktuar. Nė tė rast, viti 2012 bie sėrish poshtė.
Sepse toka nuk shkatėrrohet aq lehtė
Sigurisht qė ka shumė gjėra qė mund ta vėnė pėrfund planetin tonė, por nė fakt toka ėshtė shumė herė mė e fortė sesa pretendohet prej disave. Mos tė harrojmė se ajo ska lėvizur nga vendi i saj pėr miliarda vjet, i ka rėnė orės pėrqark shumė herė e ndihmuar nga asteroidėt dhe kometat, ka duruar ndryshime klimaterike ta shkallės biblike e madje i ka mbijetuar dhe pėrplasjes me njė planet tjetėr qė krijoi dhe hėnėn tonė e sėrish vazhdon tė funksionojė. Ndaj smund tė mendojmė se shkrirja e akujve nė pole dhe disa armė bėrthamore mund ta shkatėrrojnė.
Sepse profecitė e fundit tė botės gjithnjė kanė rezultuar tė rreme
Deri tani ka pasur me qindra data qė janė zgjedhur pėr tė shėnuar fundin e botės. Ato janė thėnė e stėrthėnė nga liderė fetarė, nga njerėz qė u ėshtė shfaqur nga njė forcė mė e lartė data e saktė e fundit tė njerėzimit, por deri tani asnjė prej kėtyre ska rezultuar e vėrtetė. Atėherė pse vazhdojmė ti besojmė ata qė thonė se jeta jonė mbi tokė do pėrfundojė nė vitin 2012? A do ishte e mundur tė besonit njė doktor, i cili ska diagnostifikuar kurrė mė parė nė mėnyrė tė saktė njė pacient? Atėherė pse duhet tė besojmė ata qė thonė se shumė shpejt ne do zhdukemi qė kėtu.
Sepse Nostradamusi se ka pėrmendur kurrė vitin 2012
Ėshtė besuar shumė se Nostradamusi ka parashikuar se bota do merrte fund nė vitin 2012, ēka koincidon me datėn e Majave qė parashikon dhe fundin tonė. Por nė fakt, nuk ka asnjė vend ku Nostradamusi pėrmend vitin 2012 si fundin e njerėzimit mbi tokė, e madje nuk pėrmend as dhe ndonjė datė afėr kėtij viti. Nė fakt, parashikimet e tij shtrihen deri nė vitin 3797, datė qė duket mjaft larg nga koha nė tė cilėn jetojmė. Prapėseprapė, shkrimet e Nostradamusit janė aq tė errėta sa gjithsesi ėshtė e vėshtirė tė gjesh se ēka dashur tė thotė. Pjesa mė e madhe e tyre i referohen ngjarjeve tė kohės kur ai ka qenė gjallė.
No Comment.