Ėshtė provuar mosefektshmėria dhe josiguria e shurupeve te fėmijėt. E njėjta gjė vlen edhe pėr preparatet me spėrkatje. Para se ti marrim nė farmaci, duhet tė drejtohemi te mjeku pėr ekzaminim tė hollėsishėm
Sapo nis tė dėgjohen shqetėsimet e para nė lidhje me kollėn te tė vegjlit, gjyshet vrapojnė pėr tė zierė gjethet e dafinave apo pėr tė na dhėnė ndonjė ēaj kamomil tė ngrohtė. E nė fakt, shpesh kolla e fortė tė irriton fytin dhe nuk tė lė tė flesh. Nėse kjo u ndodh fėmijėve, prindėrit shqetėsohen, shkojnė menjėherė nė farmaci dhe kėrkojnė zgjidhjen mė tė lehtė: njė shurup qetėsues qė tė pushojė kollėn dhe tė rikthejė gjumin. Ftohja dhe kolla janė shkaktarėt mė tė shpeshtė qė fėmijėt, gjatė dimrit, marrin ilaēe. Pjesa mė e madhe e kėtyre mjekimeve, qė pėrmbajnė lehtėsues, janė kundėr alergjive e nuk kanė etiketa. Njė vit mė parė, FDA-ja amerikane (Food and Drug Administration) nuk ishte dakord qė fėmijėt nėn moshėn 6 vjeē tė pėrdornin kėto preparate kundėr kollės, por para pak ditėsh, debati mbi kėtė temė u hap sėrish. Nė Shtetet e Bashkuara, shoqata Consumer health-care products association deklaroi se dėshiron ti rishikojė edhe njė herė vullnetarisht etiketat e preparateve pėr kollėn dhe ftohjen. Mbi ambalazhin e kėtyre produkteve do tė shkruhet se nuk duhet tė pėrdoren nga fėmijė nėn 4 vjeē. Tani kemi bėrė njė hap pėrpara, thekson njė pjesėtar i shoqatės CHPA, sepse mes ilaēeve tė reklamuara tė FDA-sė nė 2007-n, produktet e reja qė tani e tutje do tė kenė njė tregues tė qartė.
Por ēdo tė bėhet me ato preparate tė cilat ndodhen nė treg dhe qė prodhuesit e tyre nuk dėshirojnė ti tėrheqin? Iniciativa duket si njė kompromis pa bazė shkencore. Kėto ilaēe, efektshmėria e tė cilave te moshat e vogla nuk ėshtė verifikuar kurrė, kanė pushtuar tregun. Ėshtė njė biznes i madh, por i vėshtirė pėr tė pėrcaktuar sasinė, sepse nuk kėrkon recetė mjekėsore, gjithashtu janė specialitete tė patestuara te pacientėt e vegjėl, thekson presidenti i Qendrės Kombėtare tė Kėrkimit pėr Gratė dhe Fėmijėt.
Rasti i ilaēeve pėr kollėn dhe ftohjen e fėmijėve u shfaq vitin e kaluar pėrtej oqeanit. Si proces kishte filluar kohė mė parė. Sipas shenjave qė i kanė mbėrritur Qendrės pėr Kontrollin e Sėmundjeve tė Atlantės, tė cilėt monitorojnė nė SHBA ngjarjet e rrezikshme dhe vdekshmėrinė e lidhur me ilaēet, nga viti 2004 deri nė 2006-n ishin 1519 rastet e fėmijėve nėn moshėn 2-vjeēare qė kishin pėrfunduar nė spital pėr shqetėsime respiratore ose probleme tė tjera, pėr shkak tė kėtyre produkteve pa etiketa. Gjatė asaj kohe, shoqata amerikane e konsumatorėve, Public Citizen, denoncoi 123 vdekje (nga viti 1969 deri nė 2006-n), qė lidheshin me pėrdorimin e ilaēeve tė kollės dhe ftohjes. Ajo bėri njė peticion qė tė zgjatej kundėrkėshillimi deri nė moshėn 12-vjeēare. Mė 19 nėntor tė 2007-s, komiteti konsultativ pėr ilaēet e fėmijėve pa recetėn mjekėsore tė FDA-sė, u prononcua nė favor tė pėrdorimit tė produkteve pėr kollėn dhe ftohjen te fėmijėt nėn moshėn 6 vjeē, duke rihapur kėshtu debatin pėr ti analizuar ilaēet e fėmijėve. Nga studimet e bėra ėshtė provuar se kėto preparate tė bėjnė dėm: sipas tė dhėnave tė Qendrės pėr Kontrollin e Sėmundjeve, mė shumė se 7 mijė fėmijė nėn moshėn 12-vjeēare i drejtohen urgjencės pėr anomali tė shkaktuara nga kėto ilaēe. Por edhe pse janė tė rrezikshme, mbeten ilaēet mė tė pėrdorura. Kėtė e konfirmon njė sondazh, ku pyetjes A pėrdorni shurup pėr tė lehtėsuar kollėn?, i janė pėrgjigjur prindėrit e 4200 fėmijėve dhe adoleshentėve.
Pra, para se tu jepni fėmijėve njė ilaē, duhet tė lexoni gjithmonė manualin e pėrdorimit (ku pėrfshihen edhe efektet anėsore) dhe tė bėni kujdes karshi ēdo ndjesie qė iu krijohet. Njė studim i bėrė kohėt e fundit ka treguar se pacientėt nuk njohin 37% tė efekteve anėsore dhe nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve konsultohen me mjekun apo pediatrin e familjes. Kudo ėshtė pėrhapur ideja qė shurupet pėr fėmijėt nuk janė tė dėmshme, por studimet kanė treguar se ndodh e kundėrta. Nė dy vjet e gjysmė nė Institutin e Shėndetit kanė ardhur 124 sinjalizime pėr bashkėveprime tė kundėrta, ku 65% e tė cilave kanė qenė me probleme tė mėdha, e pacientėt e vegjėl janė shtruar nė spital. Nė 10% tė rasteve mjekėt janė trembur pėr jetėn e pacientėve tė tyre. Kėto shurupe duhen pėrdorur me rekomandimin e mjekut, sidomos nė rastin e tė sapolindurve dhe fėmijėve nėn moshėn 6-vjeēare.
Sapo nis tė dėgjohen shqetėsimet e para nė lidhje me kollėn te tė vegjlit, gjyshet vrapojnė pėr tė zierė gjethet e dafinave apo pėr tė na dhėnė ndonjė ēaj kamomil tė ngrohtė. E nė fakt, shpesh kolla e fortė tė irriton fytin dhe nuk tė lė tė flesh. Nėse kjo u ndodh fėmijėve, prindėrit shqetėsohen, shkojnė menjėherė nė farmaci dhe kėrkojnė zgjidhjen mė tė lehtė: njė shurup qetėsues qė tė pushojė kollėn dhe tė rikthejė gjumin. Ftohja dhe kolla janė shkaktarėt mė tė shpeshtė qė fėmijėt, gjatė dimrit, marrin ilaēe. Pjesa mė e madhe e kėtyre mjekimeve, qė pėrmbajnė lehtėsues, janė kundėr alergjive e nuk kanė etiketa. Njė vit mė parė, FDA-ja amerikane (Food and Drug Administration) nuk ishte dakord qė fėmijėt nėn moshėn 6 vjeē tė pėrdornin kėto preparate kundėr kollės, por para pak ditėsh, debati mbi kėtė temė u hap sėrish. Nė Shtetet e Bashkuara, shoqata Consumer health-care products association deklaroi se dėshiron ti rishikojė edhe njė herė vullnetarisht etiketat e preparateve pėr kollėn dhe ftohjen. Mbi ambalazhin e kėtyre produkteve do tė shkruhet se nuk duhet tė pėrdoren nga fėmijė nėn 4 vjeē. Tani kemi bėrė njė hap pėrpara, thekson njė pjesėtar i shoqatės CHPA, sepse mes ilaēeve tė reklamuara tė FDA-sė nė 2007-n, produktet e reja qė tani e tutje do tė kenė njė tregues tė qartė.
Por ēdo tė bėhet me ato preparate tė cilat ndodhen nė treg dhe qė prodhuesit e tyre nuk dėshirojnė ti tėrheqin? Iniciativa duket si njė kompromis pa bazė shkencore. Kėto ilaēe, efektshmėria e tė cilave te moshat e vogla nuk ėshtė verifikuar kurrė, kanė pushtuar tregun. Ėshtė njė biznes i madh, por i vėshtirė pėr tė pėrcaktuar sasinė, sepse nuk kėrkon recetė mjekėsore, gjithashtu janė specialitete tė patestuara te pacientėt e vegjėl, thekson presidenti i Qendrės Kombėtare tė Kėrkimit pėr Gratė dhe Fėmijėt.
Rasti i ilaēeve pėr kollėn dhe ftohjen e fėmijėve u shfaq vitin e kaluar pėrtej oqeanit. Si proces kishte filluar kohė mė parė. Sipas shenjave qė i kanė mbėrritur Qendrės pėr Kontrollin e Sėmundjeve tė Atlantės, tė cilėt monitorojnė nė SHBA ngjarjet e rrezikshme dhe vdekshmėrinė e lidhur me ilaēet, nga viti 2004 deri nė 2006-n ishin 1519 rastet e fėmijėve nėn moshėn 2-vjeēare qė kishin pėrfunduar nė spital pėr shqetėsime respiratore ose probleme tė tjera, pėr shkak tė kėtyre produkteve pa etiketa. Gjatė asaj kohe, shoqata amerikane e konsumatorėve, Public Citizen, denoncoi 123 vdekje (nga viti 1969 deri nė 2006-n), qė lidheshin me pėrdorimin e ilaēeve tė kollės dhe ftohjes. Ajo bėri njė peticion qė tė zgjatej kundėrkėshillimi deri nė moshėn 12-vjeēare. Mė 19 nėntor tė 2007-s, komiteti konsultativ pėr ilaēet e fėmijėve pa recetėn mjekėsore tė FDA-sė, u prononcua nė favor tė pėrdorimit tė produkteve pėr kollėn dhe ftohjen te fėmijėt nėn moshėn 6 vjeē, duke rihapur kėshtu debatin pėr ti analizuar ilaēet e fėmijėve. Nga studimet e bėra ėshtė provuar se kėto preparate tė bėjnė dėm: sipas tė dhėnave tė Qendrės pėr Kontrollin e Sėmundjeve, mė shumė se 7 mijė fėmijė nėn moshėn 12-vjeēare i drejtohen urgjencės pėr anomali tė shkaktuara nga kėto ilaēe. Por edhe pse janė tė rrezikshme, mbeten ilaēet mė tė pėrdorura. Kėtė e konfirmon njė sondazh, ku pyetjes A pėrdorni shurup pėr tė lehtėsuar kollėn?, i janė pėrgjigjur prindėrit e 4200 fėmijėve dhe adoleshentėve.
Pra, para se tu jepni fėmijėve njė ilaē, duhet tė lexoni gjithmonė manualin e pėrdorimit (ku pėrfshihen edhe efektet anėsore) dhe tė bėni kujdes karshi ēdo ndjesie qė iu krijohet. Njė studim i bėrė kohėt e fundit ka treguar se pacientėt nuk njohin 37% tė efekteve anėsore dhe nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve konsultohen me mjekun apo pediatrin e familjes. Kudo ėshtė pėrhapur ideja qė shurupet pėr fėmijėt nuk janė tė dėmshme, por studimet kanė treguar se ndodh e kundėrta. Nė dy vjet e gjysmė nė Institutin e Shėndetit kanė ardhur 124 sinjalizime pėr bashkėveprime tė kundėrta, ku 65% e tė cilave kanė qenė me probleme tė mėdha, e pacientėt e vegjėl janė shtruar nė spital. Nė 10% tė rasteve mjekėt janė trembur pėr jetėn e pacientėve tė tyre. Kėto shurupe duhen pėrdorur me rekomandimin e mjekut, sidomos nė rastin e tė sapolindurve dhe fėmijėve nėn moshėn 6-vjeēare.
No Comment.