Thuaj: A janė tė barabartė ata tė cilėt dinė dhe ata tė cilėt nuk dinė.
Allahun e falenderojmė, falenderimet i takojnė vetėm Atij, ndihmė prej Tij kėrkojmė, faljė prej Tij kėrkojmė, mbrojtje prej Tij kėrkojmė nga tė kėqijat e vetvetes tonė dhe veprave tona. Kė e udhėzon Allahu ska kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e drejtė Allahu me urtėsinė e Tij ska kush e udhėon. Dėshmoj dhe deklaroj se nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut i Cili ėshtė njė dhe dėshmoj se Muhamedi (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.
Falenderimi i takon Allahut i cili bėri qė nė ēdo kohė tė ketė dijetarė tė cilėt i thėrasin tė devijuarit n rrugėn e drejtė si dhe janė durimatrė nė sprova. Gjallėrues tė tė vdekurve me anė tė librit tė Allahut, shėrues tė injoraatėve nė sunetin e profetit (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė), sa e sa tė vdekur nga ana e iblisit ata i kanė ringjallur, sa e sa prej tė humburve ata i kanė udhėzuar pėr nė rrugėn e drejt, nuk ka diēka mė me ndikim tek njerėzit se sa ato, ndėrsa nuk ka mė tė keqe kur tė paditurit u vėrsulen atyre. Dijetarėt e pastrojnė fenė ēdo herė nga keqkuptimet e ekstremistėve si dhe nga aroganca e gėnjeshtarėve, nga tė komentuarit me injoranvė. Ata janė ndriēues nė tokė, trashėgues tė profetvė, prej njerėzve mė tė mirė, thirrės tė hakut tė vėrtetės, ndihmues tė fesė. I orientojnė njerėzit drejt njohjes sė Allahut di dhe bindjes ndaj Tij, i bėjnė tė qarta dispozitat e Tij dhe sheriatin (ligjin) e Tij, i drejtojnė njerėzit drejt mirėsive dhe veprimtarisė mirėbėrėse. Pėr ta kėrkojnė falje ēdo gjė qė ka nė tokė dhe qiell, prandaj nuk ėshtė pėr tu habitur kur profeti ynė (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) na tregon se edhe balenat nė detė, pra krijesat mė tė mėdha ujore kėrkojne falje pėr dijetarėt, por kėtė e bėn edhe krijesa mė e vogėl nė tokė, pra bubreci nė vrimėn e saj. Prandaj ēfarė mendon pėr krijesat tjera mė madhėsi tjera. Jo mė kot thuhet se vlera e dijetarit ndaj adhuruesit ėshtė sikur shkėlqimi i hėnės karshi yjeve tjera nė kozmos.
Ajetet dhe hadithet tė cilat flasin pėr vlerėn e dijetarėve janė tė shumta siē ėshtė ajeti Kuranorė: Allahu i ka ngritur nė pozita tė larta, ata tė cilėt besuna prej jush si dhe ata tė cilėve iu ėshtė dhėnė dituria.(Muxhadele:11)
Fjala e Allahut: Thuaj: A janė tė barabartė ata tė cilėt dinė dhe ata tė cilėt nuk dinė.(Zumer:9)
Po ashtu ata janė tė cilėt e kanė mė shumė frikė Allahun, thotė Allahu nė Kuranin famėlartė: Me tė vėrtet Allahut mė shumė i friksohen dijetarėt, e Allahu ėshtė mbi gjithēka mėkatfalės.(Fatir:18)
Allahu i ka bėrė dėshmitarė pėr tė dėshmuar njėshmėrinė e Tij, thotė: Allahu ėshtė dėshmitar se me tė vėrtet nuk ka tė adhuruar tjetėr pos Tij, po ashtu (dėshmojnė) edhe melekėt si dhe dijetarėt.(Ali Imran:18)
Ata janė tė cilėt iu shpjegojnė njerėzve ēfarė ėshtė hallall e ēfarė haram, janė sikur yjet nė qiell, sikur ilaēi pėr sėmundjen, si drita nė erėsirė, shkaku i lumturisė, meritues pėr tė qenė dėshmitarė, sepse janė dėshmitarė pėr njėshmėrinė e Allahut tė Lartėmadhėruar. Po shtu dėshmitarė pėr sheriatin e Tij dhe dispozitat e Tij, ndriēues tė rrugės pėr nė xhėnet, njerėzit mė tė afėrm tė Allahut, armiqtė mė tė pėrbetuar tė shejtanit, sepse nuk kanė mundėsi tu bėjnė komplot atyre, e as ta sfidojnė devotshmėrine apo lidhjen e tyre me Allahun. Dijetarėt janė prijėspėr punė tė mira, udhėzues pėr nė udhėzim tė parėt, tė tjerėt veprojnė siē bėjnė ata, fjalėt e tyre ndiqen, ndėrsa jetėpėrshkrimi i tyre pėr njerėzit gjithnjė ėshtė shembulli mė i mirė pėr tu pasuar. Melekėt kanė dėshirė tė marin pjesė nė ndejat e tyre si dhe me fletėt e tyre i rrethojnė ndejat e tyre. Pėr ta kėrkojne flaje krijesat e njoma dhe tė thata. E gjithė kjo mjafton pėr ta si mburje dhe fsinikėri.
Vlerat u takojnė dijetarėve
sepse ata janė tregues tė rrugės sė drejtė pėr atė i cii kėrkon orientim
vlera e njeriut mvaret nga mejshtria e tij
emrat e burrave njihen nė sajė tė punėve tė tyre
e kundėrta ėshtė ēdo herė injoranca
kurse injorantėt janė armiqtė e dijetarėve
prandaj meru me dituri dhe mos kėrko zavendėsim pėr tė
sepse njerėzit janė tė vdekur kurse dijetarėt e gjallė
Vdekja e dijetarit ėshtė njė pėlitje dhe vrimė nė umet tė cilėn nuk e mbyll asgjė ashtu siē nuk mund tė pėrzihet nata me ditėn. Thotė Allahu i Madhėruar: A nuk shohin ata se Ne e sjellim pakėsimin e tokės nga tė gjitha anėt e saj, Allahu gjykon e nuk ka kush qė mund ti kundėrvihet gjykimit tė Tij. (Rrad:41)
Cfarė ėshtė kuptimi i pakėsimit i tokės nga tė gjitha anėt? Ibn Abasi (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij) dhe disa dijetarė tė selefit prej komentatorėve tė Kuranit janė tė mendimit se kuptimi i ajetit ėshtė vdekja e dijetarėve, fukahave si dhe njerėzve tė mirė nė tokė. Ky ėshtė mendimi mė i mirė ēfarė ėshtė thėnė rrethe kėtij ajeti Kuranorė, derisa ibn Abdulberi (Allahu e mėshiroftė) ka thėnė: Kėtė mendim e kanė pranuar i tėrė umeti islam. I dėrguati i Allahut (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) ka thėnė: Allahu nuk e ngrit diturinė duke e marur atė prej gjokseve tė dijetarėve por e ngrit atė duke ua marė shpirtrat dijetarėve, derisa tė mos mbetet asnjė dijetarė. Atėherė njerėzit i marin si tė ditur injorantėt, tė cilėt i pyesin kurse ata pėrgjigjen pa dituri, kėshtu qė shkojnė nė humbje vetė ata dhe gjithashtu i devijojnė tė tjerėt. (Transmeton Buhariu nr.100)
Robėr tė Allahut na befasoi lajmi pėr vdekjen e njėrit prej dijetarėve tė islamit si dhe shkuarja e njė dijetari nga dijetarėt islam. E ai ėshtė dijetari Abdullah ibn Xhibrin Allahu e mėshiroftė me mėshirėn e Tij tė gjėrė. Bėhet fjalė pėr njė dijetarė i cili komentoi shumė libra, ishte komentues, fekih, muhadith, edukatorė i madh, dijetar i famshėm, baba i ēmuar, gramaticient, letrar, shėmbėlltyrė, imam i madh.
Ky njeri ia pėrkushtoi jetėn e tij diturisė, urdhėrues nė tė mirė, ndalues nga e keqja, mbrojtės i sunetit, armik i bidatit dhe i njerėzve tė bidatit. Allahu mė diturinė e tij u solli mirėsi tė madhe njerėzve, dituria e tij u pėrhap nė shumė vende, nė duart e tij dolėn shumė nxėnės tė dijes, fekih, shumė gjykatės kadij, kėshtu qė me vdekjen e Tij ėshtė varosur edhe dituri, thesar shumė i madh.
Amėr ibn ebi Amari ka thėnė: kur vdiq Zejd ibn Thabit (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij) u ulėm mė ibn Abasin (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij) nėn strehimin e njė hije dhe mė tha: Kėshtu ėshtė kur vdesin dijetarėt me ta varoset edhe dituria e tyre ndėrsa sot ėshtė varosur njė dituri e madhe.
Nuk ka asnjė pikė dyshimi se zemrat e besimtarėve janė mėrzitur me vdekjen e hoxhės sė nderuar, si dhe tė atyre si ai nga dijetarėt e mėdhej tė cilėt kanė kaluar para tij. Kėshtu qė syri loton, zemra mėrzitet, ndėrsa ne e themi vetėm atė tė cilėn e kėnaqė Allahun tonė. Me tė vėrtet hoxhe i nderuar me vdekjen tėnde jemi mėrzitur.
Kjo nuk ėshtė humbje e njė familjes, apo fshati, apo qyteti, apo province por ėshtė humbje e njė umeti komplet.
Nuk ėshtė vdekja e Kajsit vdekja e njė njeriut
mirėpo ėshtė ndėrtesė e popullit e cila ėshtė rrėzuar
Ndėroi jetė nė moshė kur iu ėshtė afruar tė tetėdhjetave, ne jetė tė cilėn e kishte tė mbushur plot me dituri, mėsimdhėnie , thirrje nė islam dhe ibadet. Punoi si mėsimdhėnės me dhjetra vjetė shkroi libra tė dobishėm, mori pėrsipėr dhėnien e fetvave, nė duart e tij janė pa shumė tė mira, i vizitonte tė sėmurit ua falte xhenazet dhe i pėrcjellte tek varezat. Iu pėrgjigjej ftesave, nė derėn e tij nuk kishte as truproje as kurfarė pengese, ishte shumė lehte ta gjeje Allahu e mėshiroftė. Shpejtonte pėr tua kryer nevojat nevojtarėve, ku shihte tė varfėr vetėm se u jepte nga ajo ė i kishte dhėnė Allahu
A vallė kėshtu hėna e humb dritėn e saj tė thellė
humbet dituria duke mos mbetur pas saj shenjė dhe gjurmė
u zhduk llamba me tė cilėn ndriēonin nga ajo
kėshtu perėndoi ylli i ndritshėm pa rilindje tė mėtutjeshme
nė atė mėnyrė sa qė islami ėshtė i huaj dhe eklipsė
u humb ndriēuesi me anė tė cilės udhezoj njerėzia
Pėr kėtė arsye nėsė trupi i tij ka vdekur, dituria e tij ka ngelur nė libra nė kaseta, inēisime, nė fetva tė shkruara.
Vdekja e tė devotshmit ėshtė jetė pa fund
Disa njerėz kanė vdekur mirėpo te njerėzit janė tė gjallė
Prandaj disa vdesin ndėrsa pas tyre mbesin bijtė e tyre, e ato janė librat e tyre tė pėrjetshėm.
Allahun e falenderojmė, falenderimet i takojnė vetėm Atij, ndihmė prej Tij kėrkojmė, faljė prej Tij kėrkojmė, mbrojtje prej Tij kėrkojmė nga tė kėqijat e vetvetes tonė dhe veprave tona. Kė e udhėzon Allahu ska kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e drejtė Allahu me urtėsinė e Tij ska kush e udhėon. Dėshmoj dhe deklaroj se nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē Allahut i Cili ėshtė njė dhe dėshmoj se Muhamedi (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.
Falenderimi i takon Allahut i cili bėri qė nė ēdo kohė tė ketė dijetarė tė cilėt i thėrasin tė devijuarit n rrugėn e drejtė si dhe janė durimatrė nė sprova. Gjallėrues tė tė vdekurve me anė tė librit tė Allahut, shėrues tė injoraatėve nė sunetin e profetit (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė), sa e sa tė vdekur nga ana e iblisit ata i kanė ringjallur, sa e sa prej tė humburve ata i kanė udhėzuar pėr nė rrugėn e drejt, nuk ka diēka mė me ndikim tek njerėzit se sa ato, ndėrsa nuk ka mė tė keqe kur tė paditurit u vėrsulen atyre. Dijetarėt e pastrojnė fenė ēdo herė nga keqkuptimet e ekstremistėve si dhe nga aroganca e gėnjeshtarėve, nga tė komentuarit me injoranvė. Ata janė ndriēues nė tokė, trashėgues tė profetvė, prej njerėzve mė tė mirė, thirrės tė hakut tė vėrtetės, ndihmues tė fesė. I orientojnė njerėzit drejt njohjes sė Allahut di dhe bindjes ndaj Tij, i bėjnė tė qarta dispozitat e Tij dhe sheriatin (ligjin) e Tij, i drejtojnė njerėzit drejt mirėsive dhe veprimtarisė mirėbėrėse. Pėr ta kėrkojnė falje ēdo gjė qė ka nė tokė dhe qiell, prandaj nuk ėshtė pėr tu habitur kur profeti ynė (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) na tregon se edhe balenat nė detė, pra krijesat mė tė mėdha ujore kėrkojne falje pėr dijetarėt, por kėtė e bėn edhe krijesa mė e vogėl nė tokė, pra bubreci nė vrimėn e saj. Prandaj ēfarė mendon pėr krijesat tjera mė madhėsi tjera. Jo mė kot thuhet se vlera e dijetarit ndaj adhuruesit ėshtė sikur shkėlqimi i hėnės karshi yjeve tjera nė kozmos.
Ajetet dhe hadithet tė cilat flasin pėr vlerėn e dijetarėve janė tė shumta siē ėshtė ajeti Kuranorė: Allahu i ka ngritur nė pozita tė larta, ata tė cilėt besuna prej jush si dhe ata tė cilėve iu ėshtė dhėnė dituria.(Muxhadele:11)
Fjala e Allahut: Thuaj: A janė tė barabartė ata tė cilėt dinė dhe ata tė cilėt nuk dinė.(Zumer:9)
Po ashtu ata janė tė cilėt e kanė mė shumė frikė Allahun, thotė Allahu nė Kuranin famėlartė: Me tė vėrtet Allahut mė shumė i friksohen dijetarėt, e Allahu ėshtė mbi gjithēka mėkatfalės.(Fatir:18)
Allahu i ka bėrė dėshmitarė pėr tė dėshmuar njėshmėrinė e Tij, thotė: Allahu ėshtė dėshmitar se me tė vėrtet nuk ka tė adhuruar tjetėr pos Tij, po ashtu (dėshmojnė) edhe melekėt si dhe dijetarėt.(Ali Imran:18)
Ata janė tė cilėt iu shpjegojnė njerėzve ēfarė ėshtė hallall e ēfarė haram, janė sikur yjet nė qiell, sikur ilaēi pėr sėmundjen, si drita nė erėsirė, shkaku i lumturisė, meritues pėr tė qenė dėshmitarė, sepse janė dėshmitarė pėr njėshmėrinė e Allahut tė Lartėmadhėruar. Po shtu dėshmitarė pėr sheriatin e Tij dhe dispozitat e Tij, ndriēues tė rrugės pėr nė xhėnet, njerėzit mė tė afėrm tė Allahut, armiqtė mė tė pėrbetuar tė shejtanit, sepse nuk kanė mundėsi tu bėjnė komplot atyre, e as ta sfidojnė devotshmėrine apo lidhjen e tyre me Allahun. Dijetarėt janė prijėspėr punė tė mira, udhėzues pėr nė udhėzim tė parėt, tė tjerėt veprojnė siē bėjnė ata, fjalėt e tyre ndiqen, ndėrsa jetėpėrshkrimi i tyre pėr njerėzit gjithnjė ėshtė shembulli mė i mirė pėr tu pasuar. Melekėt kanė dėshirė tė marin pjesė nė ndejat e tyre si dhe me fletėt e tyre i rrethojnė ndejat e tyre. Pėr ta kėrkojne flaje krijesat e njoma dhe tė thata. E gjithė kjo mjafton pėr ta si mburje dhe fsinikėri.
Vlerat u takojnė dijetarėve
sepse ata janė tregues tė rrugės sė drejtė pėr atė i cii kėrkon orientim
vlera e njeriut mvaret nga mejshtria e tij
emrat e burrave njihen nė sajė tė punėve tė tyre
e kundėrta ėshtė ēdo herė injoranca
kurse injorantėt janė armiqtė e dijetarėve
prandaj meru me dituri dhe mos kėrko zavendėsim pėr tė
sepse njerėzit janė tė vdekur kurse dijetarėt e gjallė
Vdekja e dijetarit ėshtė njė pėlitje dhe vrimė nė umet tė cilėn nuk e mbyll asgjė ashtu siē nuk mund tė pėrzihet nata me ditėn. Thotė Allahu i Madhėruar: A nuk shohin ata se Ne e sjellim pakėsimin e tokės nga tė gjitha anėt e saj, Allahu gjykon e nuk ka kush qė mund ti kundėrvihet gjykimit tė Tij. (Rrad:41)
Cfarė ėshtė kuptimi i pakėsimit i tokės nga tė gjitha anėt? Ibn Abasi (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij) dhe disa dijetarė tė selefit prej komentatorėve tė Kuranit janė tė mendimit se kuptimi i ajetit ėshtė vdekja e dijetarėve, fukahave si dhe njerėzve tė mirė nė tokė. Ky ėshtė mendimi mė i mirė ēfarė ėshtė thėnė rrethe kėtij ajeti Kuranorė, derisa ibn Abdulberi (Allahu e mėshiroftė) ka thėnė: Kėtė mendim e kanė pranuar i tėrė umeti islam. I dėrguati i Allahut (paqa dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) ka thėnė: Allahu nuk e ngrit diturinė duke e marur atė prej gjokseve tė dijetarėve por e ngrit atė duke ua marė shpirtrat dijetarėve, derisa tė mos mbetet asnjė dijetarė. Atėherė njerėzit i marin si tė ditur injorantėt, tė cilėt i pyesin kurse ata pėrgjigjen pa dituri, kėshtu qė shkojnė nė humbje vetė ata dhe gjithashtu i devijojnė tė tjerėt. (Transmeton Buhariu nr.100)
Robėr tė Allahut na befasoi lajmi pėr vdekjen e njėrit prej dijetarėve tė islamit si dhe shkuarja e njė dijetari nga dijetarėt islam. E ai ėshtė dijetari Abdullah ibn Xhibrin Allahu e mėshiroftė me mėshirėn e Tij tė gjėrė. Bėhet fjalė pėr njė dijetarė i cili komentoi shumė libra, ishte komentues, fekih, muhadith, edukatorė i madh, dijetar i famshėm, baba i ēmuar, gramaticient, letrar, shėmbėlltyrė, imam i madh.
Ky njeri ia pėrkushtoi jetėn e tij diturisė, urdhėrues nė tė mirė, ndalues nga e keqja, mbrojtės i sunetit, armik i bidatit dhe i njerėzve tė bidatit. Allahu mė diturinė e tij u solli mirėsi tė madhe njerėzve, dituria e tij u pėrhap nė shumė vende, nė duart e tij dolėn shumė nxėnės tė dijes, fekih, shumė gjykatės kadij, kėshtu qė me vdekjen e Tij ėshtė varosur edhe dituri, thesar shumė i madh.
Amėr ibn ebi Amari ka thėnė: kur vdiq Zejd ibn Thabit (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij) u ulėm mė ibn Abasin (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij) nėn strehimin e njė hije dhe mė tha: Kėshtu ėshtė kur vdesin dijetarėt me ta varoset edhe dituria e tyre ndėrsa sot ėshtė varosur njė dituri e madhe.
Nuk ka asnjė pikė dyshimi se zemrat e besimtarėve janė mėrzitur me vdekjen e hoxhės sė nderuar, si dhe tė atyre si ai nga dijetarėt e mėdhej tė cilėt kanė kaluar para tij. Kėshtu qė syri loton, zemra mėrzitet, ndėrsa ne e themi vetėm atė tė cilėn e kėnaqė Allahun tonė. Me tė vėrtet hoxhe i nderuar me vdekjen tėnde jemi mėrzitur.
Kjo nuk ėshtė humbje e njė familjes, apo fshati, apo qyteti, apo province por ėshtė humbje e njė umeti komplet.
Nuk ėshtė vdekja e Kajsit vdekja e njė njeriut
mirėpo ėshtė ndėrtesė e popullit e cila ėshtė rrėzuar
Ndėroi jetė nė moshė kur iu ėshtė afruar tė tetėdhjetave, ne jetė tė cilėn e kishte tė mbushur plot me dituri, mėsimdhėnie , thirrje nė islam dhe ibadet. Punoi si mėsimdhėnės me dhjetra vjetė shkroi libra tė dobishėm, mori pėrsipėr dhėnien e fetvave, nė duart e tij janė pa shumė tė mira, i vizitonte tė sėmurit ua falte xhenazet dhe i pėrcjellte tek varezat. Iu pėrgjigjej ftesave, nė derėn e tij nuk kishte as truproje as kurfarė pengese, ishte shumė lehte ta gjeje Allahu e mėshiroftė. Shpejtonte pėr tua kryer nevojat nevojtarėve, ku shihte tė varfėr vetėm se u jepte nga ajo ė i kishte dhėnė Allahu
A vallė kėshtu hėna e humb dritėn e saj tė thellė
humbet dituria duke mos mbetur pas saj shenjė dhe gjurmė
u zhduk llamba me tė cilėn ndriēonin nga ajo
kėshtu perėndoi ylli i ndritshėm pa rilindje tė mėtutjeshme
nė atė mėnyrė sa qė islami ėshtė i huaj dhe eklipsė
u humb ndriēuesi me anė tė cilės udhezoj njerėzia
Pėr kėtė arsye nėsė trupi i tij ka vdekur, dituria e tij ka ngelur nė libra nė kaseta, inēisime, nė fetva tė shkruara.
Vdekja e tė devotshmit ėshtė jetė pa fund
Disa njerėz kanė vdekur mirėpo te njerėzit janė tė gjallė
Prandaj disa vdesin ndėrsa pas tyre mbesin bijtė e tyre, e ato janė librat e tyre tė pėrjetshėm.