2. Truri ynė zhvillon njė energji tė barabartė me atė tė njė llambe 10 vat.
3. Mendja njerėzore ėshtė nė gjendje tė ruajė pesė herė informacionet. Ėshtė vlerėsuar se truri ynė ka njė memorie nė mes tė 3 dhe 1000 Terabyte.
4. Vetėm truri pėrdor 20% tė oksigjenit qė hyn nė trupin tonė dhe qė transportohet nė gjak. Masa e trurit ėshtė e barabartė me 2% tė trupit tonė, por konsumon oksigjen mė shumė se ēdo organ tjetėr.
5. Aktiviteti i trurit ėshtė mė i madh natėn se gjatė ditės. Kjo ėshtė pėr shkak, se nė kundėrshtim me atė qė dikush mund tė mendojė ndodh qė truri vihet nė veprim vetėm, kur ne "e fikim" atė.
6. Shkencėtarėt thonė se sa mė i lartė tė jetė koeficienti juaj i inteligjencės (IQ), aq mė shumė ėndrra shihni. Por, kjo nuk duhet tju bėjė tė mendoni, se nėse ju nuk i mbani mend ėndrrat tuaja ka lidhje me koeficientin e inteligjencės. Shumica e ėndrrave ka njė kohėzgjatje shumė tė shkurtėr.
7. Neuronet gjatė jetės sonė rriten. Deri kohėt e fundit besohej se qelizat e trurit nuk rriteshin apo rigjeneroheshin.
8. Informacionet udhėtojnė me shpejtėsi tė ndryshme nė tipe tė ndryshme neuronesh, kjo pasi jo tė gjitha neuronet janė tė barabarta: ka disa qė janė nė gjendje tė transportojnė informacione me njė shpejtėsi prej 0.5 metrash nė sekondė, ndėrsa tė tjerėt deri nė 120 metra pėr sekondė.
9. Truri nuk mund tė ndiejė dhimbje. Kjo ėshtė thjesht pėr shkak, se nė tė nuk ka receptorė tė dhimbjes.
10. 80% e trurit tonė ėshtė pėrbėrė nga uj