Njė studim i bėrė nga njė ekip ekspertėsh nga Evropa ka arritur nė pėrfundim tė asaj qė shumica e njerėzve veēse e kanė ditur: Leximi i bėn mirė trurit.
Neuroshkencėtari Kognitiv Stanislas Dehaene nga Institut National de la Santé et de la Recherche Medicale nė Gif-sur-Yvette tė Francės, dhe partnerėt e tij prej Belgjikės, Brazili dhe Portugalisė, kanė pėrdorur njė Imazhe nga Rezonanca Magnetike (fMRI) pėr tė studiuar trurin e 63 tė rriturve. Prej tyre 10 ishin analfabetė, 22 mėsuan tė lexojnė si tė rritur, dhe 31 kanė mėsuar tė lexojnė qysh prej fėmijėrisė.
Shkencėtarėt gjetėn se truri i tė rriturve qė mund tė lexonin kishte njė reagim mė dinamik ndaj fjalėve tė printuara nė regjione tė trurit qė pėrpunon informatat vizuale. Ka pasur gjithashtu reagime tė ngjashme edhe nė zona tė trurit qė reagojnė ndaj informatave tė ofruara pėrmes zėrit.
Subjektet analfabet kanė pėrdorur zona tė mėdha tė regjionit tė trurit qė reagon ndaj imazheve tė fytyrave, qė ėshtė njė dallim ndaj subjekteve tė shkolluar. Kjo mund tė nėnkuptojė se njerėzit e shkolluar kanė mė pak aftėsi nė njohjen e fytyrės, dhe eksperimentet janė veēse duke u marrė me kėtė ēėshtje pėr tė shikuar nėse kjo ėshtė e vėrtetė apo jo.
Shkencėtarėt gjetėn se truri i tė rriturve qė mund tė lexonin kishte njė reagim mė dinamik ndaj fjalėve tė printuara nė regjione tė trurit qė pėrpunon informatat vizuale. Ka pasur gjithashtu reagime tė ngjashme edhe nė zona tė trurit qė reagojnė ndaj informatave tė ofruara pėrmes zėrit.
Subjektet analfabet kanė pėrdorur zona tė mėdha tė regjionit tė trurit qė reagon ndaj imazheve tė fytyrave, qė ėshtė njė dallim ndaj subjekteve tė shkolluar. Kjo mund tė nėnkuptojė se njerėzit e shkolluar kanė mė pak aftėsi nė njohjen e fytyrės, dhe eksperimentet janė veēse duke u marrė me kėtė ēėshtje pėr tė shikuar nėse kjo ėshtė e vėrtetė apo jo.
No Comment.