Publikohet njė studim qė i jep fund pretendimeve. Ne te thuhet Investimet e biznesit grek, qė janė pėrfshirė nė Shqipėri, duhet tė penetrojnė thellė nė ekonominė shqiptare
Njė studim i bėrė publik ditėt e fundit bėn tė ditur se Greqia po braktis ambiciet pėr pretendimet e tė ashtuquajturit Epiri i Veriut dhe prej vitesh ka ndryshuar strategjinė, duke e kėmbyer atė me depėrtimin e biznesit grek nė Shqipėri. Dalja nė disa media e kėtij studimi, qė nė fakt nuk ėshtė bėrė publik, ėshtė cilėsuar si njė tradhti nga partitė nacionaliste, tė cilat kanė akuzuar qeverinė se, pėr hir tė interesave ekonomike, po shet interesat e vėllezėrve verio-epiriotė.
Sipas burimeve qė i referohet gazeta e njohur greke Elefterotipia, Ministria e Jashtme e Greqisė i kėrkoi ELIAMEP-it, pėrkatėsisht Fondacionit pėr Politikė tė Jashtme dhe Europiane qė tė studiojė mundėsitė e bashkimit tė Epirit tė Veriut me Greqinė, duke marrė parasysh dhe mundėsitė e bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė. Njė ekip me 12 ekspertė, kryesisht diplomatė dhe gazetarė kanė ardhur nė Shqipėri pėr tė parė si mund tė arrihet nė mėnyrė paqėsore bashkimi i tė ashtuquajturit Epiri i Veriut me Greqinė. Referencat qė dalin nga njė raport sekret, qė nuk ėshtė bėrė publik nga ELIAMEP, nė lidhje me interesat kombėtare tė Greqisė, mbėrritėn nė Shqipėri dhe u drejtuan nga ambasadori i asaj kohe i Greqisė nė Shqipėri, Alessandro Mallias, tė cilėt arritėn nė konkluzionin se Greqia nuk duhet tė shqetėsohet nga njė bashkim me Epirin e Veriut, pasi ėshtė krejt e pamundur qė labėt dhe ēamėt ti bashkohen interesave kombėtare tė Greqisė.
Por nga ana tjetėr, studimi i ELIAMEP sugjeron qė investimet e biznesit grek, qė janė pėrfshirė nė Shqipėri, duhet tė penetrojnė thellė nė ekonominė shqiptare. Por pikėrisht kjo mund tė luajė njė rol qė tė zgjojė dyshimet pėr njė rritje tė pretendimeve territoriale tė Greqisė nė Jug tė Shqipėrisė. Kjo ėshtė e shpjegueshme se ndėrsa plani grek pėr zhvillimin ekonomik nė Ballkan ka futur nė Shqipėri 600 milionė dollarė qė nga viti 200, rreth 95% e kėsaj shume ėshtė investuar nė zonėn Tiranė-Durrės dhe vetėm 5% nė zonėn e tė ashtuquajturit Epir i Veriut. Ėshtė pėr tu nėnvizuar se realisht, nė biznesin grek nė Shqipėri janė punėsuar thuajse totalisht personel shqiptar, tė trajnuar nė universitetet greke, nė mėnyrė tė veēantė nė Selanik dhe Janinė, personel qė i shėrben interesave ekonomike greke nė Tiranė. Njė vit mė parė njė parti nacionaliste nė Greqi, pėrkatėsisht LAOS ka debatuar me qeverinė greke tė PASOK, tė drejtuar nga George Papandreu, duke e akuzuar pėr shitjen e interesave greke, duke favorizuar biznesin nė kurriz tė vėllezėrve tė tyre tė Vorio-Epirit. Vrasja e njė tė riu nė Himarė nė verėn e kaluar bėri qė tė shtohen presionet e Athinės ndaj Tiranės, ndėrsa qė dy muaj mė parė njė grup biznesmenėsh grekė, tė shoqėruar nga vėllai i Kryeministrit tė Greqisė, Nikos Papandreou, morėn pjesė nė pėrurimin e njė spitali privat grek nė Tiranė, duke deklaruar se marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Greqisė ndodhen nė nivelin mė tė lartė se kurrė ndonjėherė.
Njė studim i bėrė publik ditėt e fundit bėn tė ditur se Greqia po braktis ambiciet pėr pretendimet e tė ashtuquajturit Epiri i Veriut dhe prej vitesh ka ndryshuar strategjinė, duke e kėmbyer atė me depėrtimin e biznesit grek nė Shqipėri. Dalja nė disa media e kėtij studimi, qė nė fakt nuk ėshtė bėrė publik, ėshtė cilėsuar si njė tradhti nga partitė nacionaliste, tė cilat kanė akuzuar qeverinė se, pėr hir tė interesave ekonomike, po shet interesat e vėllezėrve verio-epiriotė.
Sipas burimeve qė i referohet gazeta e njohur greke Elefterotipia, Ministria e Jashtme e Greqisė i kėrkoi ELIAMEP-it, pėrkatėsisht Fondacionit pėr Politikė tė Jashtme dhe Europiane qė tė studiojė mundėsitė e bashkimit tė Epirit tė Veriut me Greqinė, duke marrė parasysh dhe mundėsitė e bashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė. Njė ekip me 12 ekspertė, kryesisht diplomatė dhe gazetarė kanė ardhur nė Shqipėri pėr tė parė si mund tė arrihet nė mėnyrė paqėsore bashkimi i tė ashtuquajturit Epiri i Veriut me Greqinė. Referencat qė dalin nga njė raport sekret, qė nuk ėshtė bėrė publik nga ELIAMEP, nė lidhje me interesat kombėtare tė Greqisė, mbėrritėn nė Shqipėri dhe u drejtuan nga ambasadori i asaj kohe i Greqisė nė Shqipėri, Alessandro Mallias, tė cilėt arritėn nė konkluzionin se Greqia nuk duhet tė shqetėsohet nga njė bashkim me Epirin e Veriut, pasi ėshtė krejt e pamundur qė labėt dhe ēamėt ti bashkohen interesave kombėtare tė Greqisė.
Por nga ana tjetėr, studimi i ELIAMEP sugjeron qė investimet e biznesit grek, qė janė pėrfshirė nė Shqipėri, duhet tė penetrojnė thellė nė ekonominė shqiptare. Por pikėrisht kjo mund tė luajė njė rol qė tė zgjojė dyshimet pėr njė rritje tė pretendimeve territoriale tė Greqisė nė Jug tė Shqipėrisė. Kjo ėshtė e shpjegueshme se ndėrsa plani grek pėr zhvillimin ekonomik nė Ballkan ka futur nė Shqipėri 600 milionė dollarė qė nga viti 200, rreth 95% e kėsaj shume ėshtė investuar nė zonėn Tiranė-Durrės dhe vetėm 5% nė zonėn e tė ashtuquajturit Epir i Veriut. Ėshtė pėr tu nėnvizuar se realisht, nė biznesin grek nė Shqipėri janė punėsuar thuajse totalisht personel shqiptar, tė trajnuar nė universitetet greke, nė mėnyrė tė veēantė nė Selanik dhe Janinė, personel qė i shėrben interesave ekonomike greke nė Tiranė. Njė vit mė parė njė parti nacionaliste nė Greqi, pėrkatėsisht LAOS ka debatuar me qeverinė greke tė PASOK, tė drejtuar nga George Papandreu, duke e akuzuar pėr shitjen e interesave greke, duke favorizuar biznesin nė kurriz tė vėllezėrve tė tyre tė Vorio-Epirit. Vrasja e njė tė riu nė Himarė nė verėn e kaluar bėri qė tė shtohen presionet e Athinės ndaj Tiranės, ndėrsa qė dy muaj mė parė njė grup biznesmenėsh grekė, tė shoqėruar nga vėllai i Kryeministrit tė Greqisė, Nikos Papandreou, morėn pjesė nė pėrurimin e njė spitali privat grek nė Tiranė, duke deklaruar se marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Greqisė ndodhen nė nivelin mė tė lartė se kurrė ndonjėherė.