Pėrshtypja se numri i tėrmeteve ėshtė shtuar ka tėrhequr vėmendjen e alarmuar njerėzit. Por shkencėtarėt thonė se me gjithė pėrshtypjen e krijuar, atyre ende u duhet ta provojnė se numri i tėrmeteve nė botė ėshtė rritur.
Nė shumė vendbanime u shkatėrruan shtėpi. Pamje nga dėmtimet nė fshatin Okcular, nė Lindje tė Turqisė.Bildunterschrift: Großansicht des Bildes mit der Bildunterschrift: Pamje nga dėmtimet nė fshatin Okcular, nė Anadollin Lindor
Ndėrkohė, tėrmete tė mėdha nė Tajvan, Kili dhe Haiti vazhdojnė tė dominojnė titujt e lajmeve. Por megjithėse ka evidenca qė sugjerojnė se kėto tėrmete mund tė kenė lidhje me njėra-tjetrėn, njė lidhje midis tyre ende nuk ėshtė konfirmuar shkencėrisht, thonė shkencėtarėt.
Numri i tėrmeteve rreth globit mbetet konstant, me gjithė lėkundjet, thotė Wolfgang Frederich, profesor i shkencave qė merren me studimin e tokės pranė universitetit Ruhr nė Bohum. Statistika nga programi i SHBA pėr vėzhgimet gjeologjike tė tėrmeteve tregojnė se numri i tėrmeteve midis shkallės 7.0 dhe 7.9 Rihter ka mbetur nė dekadėn e fundit mjaft konstant, me njė mesatare prej 13 tėrmetesh nė vit.
Nė kėtė periudhė kohe nuk ka pasur mė shumė se katėr tėrmete tė shkallės 8.0 deri nė 9.0 ballė. Ndėrsa numri i tronditjeve tė vogla dhe i shokėve qė janė matur ėshtė thuajse i pafund, thotė Fridrih nga Universiteti Ruhr.
Rrethi i zjarrit
Toka pėrbėhet nga katėr shtresa: nga shtresa e brendshme, shtresa e jashtme, manteli dhe korja. Korja dhe manteli i sipėrm krijojnė litosferėn, njė shtresė me trashėsi 50 km dhe kjo pėrbėhet nga tė ndara qė quhen pllaka tektonike. Kėto pllaka dihet qė
e ndryshojnė pozicionin dhe kanė shumė defekte. Shumica e tėrmeteve ndodhin pėrgjatė vendeve me defekte. Pllakat mund tė lėvizin horizontalisht ose vertikalisht, nė atė mėnyrė qė njė pllakė lėviz nėn njė tjetėr, thotė Fridrih.
Shumica e tėrmeteve ndodhin nė zonėn e Paqėsorit, tė njohur si Rrethi i Zjarrit, njė rajon qė rrethon bregdetin e Oqeanit Paqėsor pėrgjatė vendeve si Zelanda e Re, Japonia, Alaska dhe Kili.
Koincidencė apo lidhje?
Sipas Fridrihut, modelimet sizmologjike dhe kalkulimet matematikore tė shtypjeve dhe tė presioneve kanė treguar njė rritje tė presioneve nė pjesė tė tjera tė botės, pasi ndodh njė tėrmet. Kjo, e kombinuar me tė dhėna statistikore ka krijuar njė teori, qė tėrmet e mėdha si ato tė fundit nė Haiti dhe Kili mund tė rrisin presionin nė njė pjesė tjetėr tė pllakės tektonike dhe ta ulin nė njė pjesė tjetėr, duke shkaktuar potencialisht njė tėrmet pasues nė njė pjesė tjetėr tė Botės.
Problemi ėshtė qė ti duhet ta provosh se kjo nuk ėshtė koincidencė, gjė qė ėshtė me tė vėrtetė e vėshtirė, thotė ai.
Disa shkencėtarė thonė se ata janė relativisht tė siguritė, se pas njė tėrmeti, presioni rishpėrndahet nė pjesė tė tjera tė njė pllake tektonike. Por lidhja e kėtij efekti me njė tėrmet tė dytė, tė mėvonshėm nuk ėshtė kaq e thjeshtė, thonė ata.
[You must be registered and logged in to see this image.]
Njė tėrmet i madh tronditi sė fundi Turqinė Lindore tė hėnėn nė mėngjes. Ai arriti shkallėn 6.0 sipas Rihterit dhe deri tani mendohet se ka marrė jetėn e 57 vetėve.Nė shumė vendbanime u shkatėrruan shtėpi. Pamje nga dėmtimet nė fshatin Okcular, nė Lindje tė Turqisė.Bildunterschrift: Großansicht des Bildes mit der Bildunterschrift: Pamje nga dėmtimet nė fshatin Okcular, nė Anadollin Lindor
Ndėrkohė, tėrmete tė mėdha nė Tajvan, Kili dhe Haiti vazhdojnė tė dominojnė titujt e lajmeve. Por megjithėse ka evidenca qė sugjerojnė se kėto tėrmete mund tė kenė lidhje me njėra-tjetrėn, njė lidhje midis tyre ende nuk ėshtė konfirmuar shkencėrisht, thonė shkencėtarėt.
Numri i tėrmeteve rreth globit mbetet konstant, me gjithė lėkundjet, thotė Wolfgang Frederich, profesor i shkencave qė merren me studimin e tokės pranė universitetit Ruhr nė Bohum. Statistika nga programi i SHBA pėr vėzhgimet gjeologjike tė tėrmeteve tregojnė se numri i tėrmeteve midis shkallės 7.0 dhe 7.9 Rihter ka mbetur nė dekadėn e fundit mjaft konstant, me njė mesatare prej 13 tėrmetesh nė vit.
Nė kėtė periudhė kohe nuk ka pasur mė shumė se katėr tėrmete tė shkallės 8.0 deri nė 9.0 ballė. Ndėrsa numri i tronditjeve tė vogla dhe i shokėve qė janė matur ėshtė thuajse i pafund, thotė Fridrih nga Universiteti Ruhr.
Rrethi i zjarrit
Toka pėrbėhet nga katėr shtresa: nga shtresa e brendshme, shtresa e jashtme, manteli dhe korja. Korja dhe manteli i sipėrm krijojnė litosferėn, njė shtresė me trashėsi 50 km dhe kjo pėrbėhet nga tė ndara qė quhen pllaka tektonike. Kėto pllaka dihet qė
e ndryshojnė pozicionin dhe kanė shumė defekte. Shumica e tėrmeteve ndodhin pėrgjatė vendeve me defekte. Pllakat mund tė lėvizin horizontalisht ose vertikalisht, nė atė mėnyrė qė njė pllakė lėviz nėn njė tjetėr, thotė Fridrih.
Shumica e tėrmeteve ndodhin nė zonėn e Paqėsorit, tė njohur si Rrethi i Zjarrit, njė rajon qė rrethon bregdetin e Oqeanit Paqėsor pėrgjatė vendeve si Zelanda e Re, Japonia, Alaska dhe Kili.
Koincidencė apo lidhje?
Sipas Fridrihut, modelimet sizmologjike dhe kalkulimet matematikore tė shtypjeve dhe tė presioneve kanė treguar njė rritje tė presioneve nė pjesė tė tjera tė botės, pasi ndodh njė tėrmet. Kjo, e kombinuar me tė dhėna statistikore ka krijuar njė teori, qė tėrmet e mėdha si ato tė fundit nė Haiti dhe Kili mund tė rrisin presionin nė njė pjesė tjetėr tė pllakės tektonike dhe ta ulin nė njė pjesė tjetėr, duke shkaktuar potencialisht njė tėrmet pasues nė njė pjesė tjetėr tė Botės.
Problemi ėshtė qė ti duhet ta provosh se kjo nuk ėshtė koincidencė, gjė qė ėshtė me tė vėrtetė e vėshtirė, thotė ai.
Disa shkencėtarė thonė se ata janė relativisht tė siguritė, se pas njė tėrmeti, presioni rishpėrndahet nė pjesė tė tjera tė njė pllake tektonike. Por lidhja e kėtij efekti me njė tėrmet tė dytė, tė mėvonshėm nuk ėshtė kaq e thjeshtė, thonė ata.